Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

ŽVEJYBA BALTIJOS JŪROJE

Ūkio subjektams nerekomenduojama žvejoti naudojant statomuosius tinklus, kurių akių dydis nuo 50 (100) iki 59 (118).

Informuojame, kad 50–59 mm statomieji tinklai yra skirti specializuotajai menkių žvejybai, tačiau specializuotoji menkių žvejyba negalima. Tai reiškia, kad žvejyba, kurios metu, naudojant 50–59 mm akių dydžio statomuosius tinklus, sugaunama daugiau kaip 50 proc. menkių, skaičiuojant nuo bendro laimikio svorio, vertinama kaip specializuotoji menkių žvejyba. Galima tik menkių priegauda, tačiau sugavus daugiau kaip 10 proc. menkių, skaičiuojant nuo bendro laimikio svorio, žvejyba bare statomaisiais 45 (90)–59 (118) mm akių dydžio tinklais ir (ar) statomosiomis ūdomis sustabdoma 3 kalendorinėms dienoms.

Primename, kad Baltijos jūros priekrantėje iki 20 m gylio draudžiama statyti 50–59 (100–118) mm akių dydžio statomuosius tinklus nuo gegužės 1 d. iki liepos 1 d. Talasologinių draustinių teritorijose – 55 (110) mm ir didesnio akių dydžio statomuosius tinklus draudžama statyti nuo lapkričio 16 d. iki balandžio 15 d. tokiame gylyje, kuriame nuo vandens paviršiaus iki viršutinės tinklo ribos yra mažiau kaip 15 metrų.

Ūkio subjektams reiktų įvertinti riziką planuojant žvejybą minėtais įrankiais.

Nuoroda į teisės aktą čia.

Ūkio subjektas sugavęs daugiau kaip 10 proc. menkių kaip priegaudą, turi nedelsdamas informuoti Žuvininkystės tarnybą telefonu (arba SMS žinute) +370 614 93659 (visą parą budintis inspektorius).

Žuvininkystės tarnyba, gavusi ūkio subjekto pranešimą apie menkių priegaudos viršijimą, nedelsdama informuoja visus tame žvejybos bare žvejojančius ūkio subjektus ir Žuvininkystės tarnyba paskelbia savo tinklalapyje bei informuoja žuvų išteklių naudotojus apie visų tame žvejybos bare žvejojančių ūkio subjektų verslinės žvejybos sustabdymą statomaisiais 45 (90)–59 (118) mm akių dydžio tinklais ir (ar) statomosiomis ūdomis trims kalendorinėms dienoms, skaičiuojant nuo paskutinio ūkio subjekto, žvejojančio tame bare, pranešimo apie tinklų ištraukimą. Ūkio subjektai, turintys teisę žvejoti atitinkamame žvejybos bare, gavę Žuvininkystės tarnybos pranešimą apie žvejybos sustabdymą, atitinkamame žvejybos bare nedelsdami turi nutraukti žvejybą statomaisiais 45 (90)–59 (118) mm akių dydžio tinklais ir (ar) statomosiomis ūdomis ir apie tai informuoti Žuvininkystės tarnybą aukščiau nurodytu telefonu (arba SMS žinute). Visos kaip priegauda sugautos menkės turi būti registruojamos, iškraunamos ir sugautas laimikis yra įtraukiamas į kvotas.

Nuoroda į teisės aktą čia.

Vadovaujantis 2013 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013, įpareigojimas iškrauti laimikį taikomas toms rūšims, kurioms taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, t. y. kvotuojamoms žuvų rūšims (menkėms, šprotams, strimelėms, lašišoms, jūrinėms plekšnėms).

Įpareigojimas iškrauti laimikį netaikomas:

a) rūšims, kurių žvejyba draudžiama ir kurios yra nurodytos bendros žuvininkystės politikos srityje priimtame Sąjungos teisės akte;

b) rūšims, kurių atveju moksliniai įrodymai rodo aukštą išgyvenimo koeficientą, atsižvelgiant į žvejybos įrankių, žvejybos praktikos ir ekosistemos charakteristikas;

c) sužvejotiems kiekiams, kuriems taikomos de minimis išimtys.

Vadovaujantis 2017 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (ES) 2018/306, numatyta išgyvenamumu grindžiama išimtis. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies įpareigojimas iškrauti laimikį neapima menkių ir jūrinių plekšnių laimikio, sužvejoto vykdant silkių, šprotų ir menkių žvejybą tinklinėmis gaudyklėmis, krabų bei omarų gaudyklėmis ir (arba) dugninėmis gaudyklėmis, venteriais ir užtveriamaisiais tinklais. Nurodytomis sąlygomis sužvejotos žuvys, kurios sužvejotos be kvotos arba kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, paleidžiamos atgal į jūrą.

Nuorodos į teisės aktus čia ir čia.