Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Vakarų regiono žavivaisos skyrius

VAKARŲ REGIONO ŽUVIVAISOS SKYRIUS

Inkubacinis cechas buvo pastatytas 1958 m. kaip kompensacija dėl Kauno HES, žiobriams bei lašišinėms žuvims inkubuoti. Vakarų Lietuvoje tai buvo vienintelis dirbtinio žuvų veisimo cechas. Ši vieta tam itin tinkama, nes aplinkui vilnija Kuršių marių, Nemuno, Atmatos, Skirvytės vandenys.

 

Po Nepriklausomybės paskelbimo Rusnės poskyriui atitekęs cechas atrodė nekaip. Peršalę ir sutrūkinėję radiatoriai, išdaužyti langai, gruntiniu vandeniu apsemta siurblinė, vienas didelis cechas, kuriame be 15 vnt. penkių metrų ilgio vonių ir inkubacinio Veisų stovo daugiau nieko ir nebuvo. Po to pradėjo keistis pavaldumas ir veisiamų žuvų rūšys. Iki 1995 m. poskyris (tada departamentas), priklausė Aplinkos ministerijai, o nuo 1997 m. buvo prijungtas prie LR žemės ūkio ministerijos. Keitėsi ir pavadinimai: Kuršių marių skyriaus Rusnės žuvivaisos ir aklimatizacijos įmonė, Kuršių marių skyriaus Rusnės žuvivaisos ir aklimatizacijos stotis, LVŽŽTC Rusnės filialas, Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Rusnės poskyris.

 

Rusnėje buvo inkubuojamos lydekos, žiobriai, lašišos, šlakiai, starkai, vėgėlės, karšiai, šamai, lynai.

2004 m. buvo prarasti tvenkiniai (nesibaigiantys teismų maratonai su bendrasavininkiu, kuris turi 1% daugiau akcijų). 2007m. europinėmis lėšomis buvo įrengta viena uždaroji recirkuliacinė sistema, iš kurios vėliau buvo įrengti du cechai, kuriuose pirmą kartą pradėta ne tik žuvų inkubacija, bet ir išnerštų žuvyčių paauginimas. 2007 buvo auginamos 4 rūšių žuvys: 500 tūkst. starkų, 6 tūkst. šamų, 800 tūkst. lynų, 2,7 mln. vnt. vėgėlių.

2011 metais įgyvendinant tarptautinę programą buvo pradėtos įsisavinti aštriašnipio eršketo veisimo technologijos, todėl buvo atsisakyta vėgėlės paauginimo ( pažymėtina, kad vėgėlėms paauginti sąlygos nebuvo idealios, nes technologiškai neįmanoma pasiekti, kad gręžinio vandens temperatūra būtų  0,5 arba bent 2 C0). Kadangi trūko ne tik eršketų veisimo praktikos, bet ir teorijos, pradžia nebuvo lengva Šį procesą iliustruoja skaičiai: 2011metų rudenį į Nerį ir Šventąją buvo išleista 1 540 vnt. aštriašnipių eršketukų, 2012 metų pavasarį – 178 vnt., 2012 metų rudenį – 5 600 vnt., 2013 metų pavasarį –– 400 vnt., rudenį – 6 800 vnt., 2014m. pavasarį – 1 200 vnt., rudenį – 7 000 vnt. , 13 200 vnt. eršketukų perduota Simno ir Laukystos poskyriams bei parduota kaimyninės Latvijos žuvininkams. Šie skaičiai rodo, kad su laiku įgavome daugiau patirties. Pažymėtina, kad pavasarį išleidžiami aštriašnipiai eršketai yra auginami per žiemą, ir išleidimo metu vidutiniškai sveria kiek daugiau nei 400 gramų.

 

2014 metais vėl buvo gauta europinių lėšų, už kurias sandėlys ir garažas po rekonstrukcijos perdarytas į trečiąjį uždarosios recirkuliacinės sistemos cechą, kuriame jau auginami  aštriašnipiai  eršketai, dalis kurių bus bandoma auginti iki reproduktorių.

 

Kolektyve yra 12 žmonių, į kurių funkcijas įeina ne tik žuvų auginimas, bet ir reproduktorių gaudymas, paaugintų žuvų išvežimas ir įveisimas. Auginimo metu yra sekama žuvų būklė – kaip maitinasi, kokia vandens temperatūra yra optimaliausia, kokios puola ligos, kaip jas gydyti ir kaip nuo jų apsaugoti. Atliekami vandens cheminės kokybės testavimai, periodiškai valomos ir dezinfekuojamos paauginimo sistemos, atliekami kiti ūkiniai darbai, tarp kurių ir transporto priežiūra, teritorijos šienavimas, tvarkymas, sniego valymas.

 

Per pastaruosius ketverius metus neatpažįstamai pasikeitė visas cechas – dalis langų pakeisti naujais, įstatytos naujos durys, apšiltintas stogas, pastatytas pagalbinis pastatas (sandėlis-garažas), suremontuoti administraciniai kabinetai, pakeisti baldai, dalis kiemo išklota trinkelėmis, įsigyta naujos technikos ir t. t.

 

Didžioji darbuotojų dalis dirba nuo 15–20 metų ir daugiau, tai puikiai savo darbą išmanantys specialistai, kaip antai vyriausiasis specialistas Dainius Kekys, kuris yra perpratęs visas žuvų auginimo subtilybes, vyriausiasis specialistas Gintaras Banys sėkmingai gydo žuvų ligas, specialistai Sigitas Bulcis, Tadas Tumosa – reproduktorių gaudymo meistrai, specialistai Diana Petraitienė, Leonas Pietaris ir darbininkas Mindaugas Kvedaras paauginimo srityje neturi sau lygių,  darbininkas Rimas Kėrys yra technikos virtuozas, vyriausioji specialistė Irena Matulionienė iš atminties išvardintų visų metų paauginimo ir įveisimo duomenis. Dalis darbuotojų lengvai gali pakeisti vienas kitą, nes yra universalūs.

 

Rusnės poskyrio vedėjas   Stasys Aleksandravičius

Informacija atnaujinta  2015-01-28