Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Pietų regiono žuvivaisos skyrius

Laukysta

Kauno marios yra didžiausias dirbtinis vandens telkinys šalyje (6 400 ha), skirtas verslinei žvejybai ir rekreacijai, todėl būtina nors iš dalies kompensuoti šiam vandens telkiniui Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (KHE) daromą žalą. Kadangi pastačius šią hidroelektrinę, nebuvo įrengtos žuvų pralaidos į Kauno marias ir Nemuno aukštupį, dėl vandens horizonto svyravimų (50–60 cm per parą) žymiai pablogėjo natūralios žuvų neršto sąlygos. Kad Kauno mariose ir Nemuno upės baseine būtų išsaugota žuvų įvairovė, atkurtos vertingų žuvų atsargos, Laukystos žuvų veislynui pavesta veisti ir auginti retas nykstančias bei kitas žuvis. Veikdami pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintus nuostatus bei vadovaudamiesi kitais teisės aktais, Laukystos veislyno specialistai prižiūri įrenginius, skirtus žuvims perplaukti bei jų migracijos kelius, rengia ir su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama įgyvendina investicinius projektus saugomų ir globojamų vertingų žuvų migracijos ir neršto sąlygoms gerinti, šių žuvų ištekliams gausinti.

Veislyne įrengti tvenkiniai buvo suprojektuoti ir įrengti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos iniciatyva ir lėšomis dar iki Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę (1965–1972) ir veikė per 20 metų. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, 1992 metais, Lietuvos Vyriausybė šį veislyną perdavė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, o 1997 metais – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai. Veislynui suteiktas valstybės įmonės statusas, o 2005 metais VĮ Laukystos žuvų veislynas pertvarkytas į biudžetinę įstaigą.

Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus Laukystos poskyris yra įsikūręs strategiškai patogioje ir patrauklioje vietoje – pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno, Kaišiadorių r. savivaldybės Žaslių seniūnijos Mančiūnų kaime. Šio poskyrio tvenkiniai semia 130 ha plotą, į tvenkinius kokybiškas vanduo tiekiamas savitaka, modernizuojamas žuvų inkubatorius. Žuvų augintojai iš visos Lietuvos čia atvyksta įsigyti vertingų žuvų jauniklių: karpių, amūrų, karosų, lydekų, plačiakakčių, sterkų, lynų. Kiekvienais metais birželio ir liepos mėnesiais į neišnuomotus vandens telkinius išleidžiama apie 350 tūkst. vnt. paaugintų sterkų jauniklių, o per spalį ir lapkritį įžuvinama 50–55 tūkst. vnt. 50–100 g svorio lydekų šiųmetukių. Likusi žuvų jauniklių dalis parduodama fiziniams ir juridiniams asmenims jų reikmėms.

Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus Laukystos poskyryje įgyvendinamas projektas „Europinių ungurių išteklių valdymo plano įgyvendinimas Lietuvoje“. Projekto veiklomis siekiama atkurti nykstančius europinių ungurių išteklius, taip prisidedant prie aplinkos apsaugos priemonių ir natūralių vandens išteklių atstatymo.  Poskyrio inkubacinis cechas pritaikomas europiniams unguriams karantinuoti ir perlaikyti iki paleidimo į vandens telkinius. 2013 m įvesta į eksploataciją uždaroji vandens apytakos sistema (URS) unguriams perlaikyti ir karantinuoti. Inkubaciniam pastatui apšildyti ir reikiamai vandens temperatūrai palaikyti URS sistemoje 2014 metais įrengta šildymo sistema su reversinio ciklo galimybe.

Laukystos poskyrio uždarojoje vandens apytakos sistemoje perlaikomi ir paauginami įsigyti stiklinės stadijos europiniai unguriukai. Paauginti europiniai unguriai yra įžuvinami vadovaujantis Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, planu. 2014 m. įsigyta 120 kg stiklinės stadijos europinių ungurių. Įveista į vandens telkinius 380,5 tūkst. vnt. paaugintų ungurių. Vidutinis unguriuko svoris 1 g 2015 m. įsigyta 160 kg stiklinės stadijos ungurių – įveista 449,4 tūks. vnt  1 g vidutinio svorio paaugintų europinių ungurių. 2016 m. gauta 99,385 kg stiklinukų – įveista 273,1 tūkst. vnt. paaugintų europinių ungurių.

2016 metais tęsiant „Europinių ungurių išteklių atkūrimas Lietuvoje“ projektą, Laukystos poskyrio inkubaciniame ceche buvo vykdomi pastato fasado apšiltinimo ir apdailos darbai, stogo šiltinimo ir naujos dangos įrengimo, nuogrindų, vaikščiojimo takų įrengimo ir vidaus apdailos darbai, montuojama antra uždaroji vandens apytakos sistema stiklinės stadijos europiniams unguriams perlaikyti ir paauginti. Pabaigus montuoti antrąją vandens apytakos sistemą, du kartus  padidės įžuvinamų europinių ungurių kiekis.

 

Simnas

Kalbant apie upes, ežerus, juose augančias žuvis suprantame, kad tai sritis, kurioje dalis gyventojų turi įvairiausių interesų. Žuvininkystė tai ne tik verslas, bet ir vienas iš daugelio žmonių poilsio ir laisvalaikio leidimo būdų. Tačiau intensyviai eksploatuodami ir keisdami gamtinę aplinką, kad patenkintume savo poreikius, pažeidėme per daugelį metų susidariusių gamtinių veiksnių pusiausvyrą. Tarp žuvų didžiausia grėsmė iškilo toms rūšims, kurios gali išgyventi tik tam tikros struktūros buveinėje ir yra jautrios vandens kokybės pokyčiams. Kita vertus, visiems aišku, kad beatodairiškai eksploatuojant žuvų išteklius, galime per labai trumpą laiką atsidurti ties tam tikrų žuvų rūsių išnykimo riba. Natūraliu būdu žuvų ištekliai sunkiai atsikuria, todėl būtina juos veisti dirbtinai. Neatsitiktinai buvo pradėti kurti ūkiai, kurių paskirtis – ne prekinės žuvies auginimas, o įvairių rūšių žuvų veisimas, jauniklių auginimas natūraliems vandens telkiniams įžuvinti.

Simno žuvivaisos įmonė buvo įkurta 1964 metais, kaip sykinių žuvų, daugiausia seliavų, veislynas. Kitais metais  pradėti ir lydekų bei karpių veisimo darbai. Pati įmonė prisišliejusi prie pietinio Simno miestelio pakraščio. Tvenkiniai išsidėstę Kalesninkų kaimo teritorijoje. Įmonės vietovė priklauso Nemuno ir Neries žemupio plynaukštei. Be inkubacinio cecho poskyryje yra 48 įvairios paskirties tvenkiniai, kurių bendras plotas daugiau kaip 112 ha. Priklausomai nuo tvenkinių paskirties skiriasi jų morfometriniai ir biologiniai rodikliai. Kai kurie iš jų skirti žuvims žiemoti, kiti – reproduktoriams auginti, jaunikliams paauginti bei auginti. Tvenkinius vandeniu aprūpina Spernios upelis, kuris išteka iš Dusios ežero. Tvenkiniai unikalūs tuo, kad visi jie užpildomi savitaka nenaudojant siurblių.

2006–2007 metais atlikti inkubacinio cecho rekonstrukcijos darbai. Įrengta apytakinė sistema su vandens pašildymu bei mechaniniu ir biologiniu valymu. Vanduo pašildomas iki reikiamos temperatūros ir sterilizuojamas UV filtrais. Taip pat vandens kokybę ir visavertiškumą užtikrina automatiniu rėžimu dirbantys nugeležinimo filtrai. Taip paruoštas vanduo grąžinamas į sistemą. Visa ši sistema sudaro optimalias sąlygas įvairioms žuvims neršti ir paauginti.

Šiandien Simno poskyris – pagrindinė Lietuvoje sykų, europinių šamų, plačiažnyplių vėžių veisimo bazė. Be šamų, sykų, peledžių, lynų, lydekų, vėgėlių, margųjų, vaivorykštinių upėtakių, lašišų, sibirinių eršketų, vėžių veisimo ir paauginimo poskyris dalyvauja Baltijos eršketų išteklių atkūrimo programoje.

Sėkmingą užduočių vykdymą lemia ne tik rekonstruoti cechai, bet ir darbuotojų požiūris į jiems patikėtą darbą. Poskyryje dirba 17 darbuotojų, iš kurių 5 aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą turintys specialistai.

 

 

 

 

 

Informacija atnaujinta 2019-03-18