Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Lašišų ir šlakių išteklių atstatymui Lietuvoje taikomos kompleksinės priemonės

Žuvininkystės tarnybos Rytų regiono žuvivaisos skyriuje, Meškerinėje, pats darbų įkarštis – dirbtiniu būdu veisiamos vienos tauriausių ir vertingiausių žuvų – lašišos ir šlakiai. Iš Lietuvos upėse sugautų neršti pasiruošusių žuvų imami ikrai ir pieniai, pradedamas naujas šių žuvų veisimo ciklas. Pavasarį į Lietuvos upes iškeliaus tūkstančiai paaugintų lašišų ir šlakių jauniklių. Tai neatsiejama lašišinių žuvų išteklių atkūrimo ir valdymo plano dalis.

Žuvininkystės tarnyba yra vienintelė lašišų ir šlakių veisėja Lietuvoje. Meškerinėje iš sugautų lašišų ir šlakių reproduktorių dirbtinai imami ikrai. Atliekamas dirbtinis apvaisinimas. Apvaisinti ikreliai visą žiemą bus laikomi inkubatoriuose, kuriuose bus palaikoma reikiama temperatūra, vanduo prisotinamas deguonies. Ilgus mėnesius ikreliai bus kasdien prižiūrimi, išrenkami negyvybingi. Pavasarį iš apvaisintų ikrelių išsiris lervutės su trynio maišeliu. Sunaudojusios trynio maišelyje esančias maistines atsargas, lervutės bus perkeltos į paauginimo baseinus, kuriuose bus toliau auginamos ir šeriamos subalansuotais dirbtiniais pašarais. Paaugintos iki 1–1,5 g svorio, žuvytės 2022 m. gegužę bus išleistos į sraunias upes ir papildys šių taurių žuvų populiacijas.

Kitų metų pavasarį į šalies upes bus išleista ir apie 45 tūkst. vnt. lašišų bei iki 29 tūks. vnt. šlakių rituolių. Metus Meškerinės žuvivaisos skyriuje augintų žuvų svoris išleidimo metu sieks beveik 100 g. Visos išleidžiamos lašišos bus specialiai pažymėtos, nukerpant riebalinį peleką.

Dirbtiniu būdu veisti lašišines žuvis nėra lengva. Proceso sėkmė priklauso nuo to, kiek bus sugauta šių žuvų dirbtiniam nerštui, kaip pavyks subrandinti rudenį surinktus ikrelius, kiek išsiris lervučių ir kaip seksis jas paauginti iki reikiamo įžuvinumui amžiaus. Nepaisant to, šiemet į Lietuvos upes iš viso bus išleista net 140 tūkst. vnt. lašišų ir 125 tūkst. vnt. šlakių. Per dvejus gyvenimo upėje metus žuvys pasiekia tik 30–50 gramų svorį, o per dvejus gyvenimo metus jūroje – 3–4 kilogramų svorį.

Nors įžuvinimo kiekiai įspūdingi, gerėja neršto apsauga, keičiasi žvejų požiūris, tačiau Lietuvos upėse išgyvenusių lašišų jauniklių skaičius siekia tik 31 proc. – lašišų populiacijos padėtis Baltijos jūros baseine yra viena iš blogiausių. Dėl šios priežasties ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų sprendimu tikslinė komercinė lašišų žvejyba kitais metais pagrindiniame Baltijos jūros baseine bus draudžiama. Palikta tik neišvengiamos priegaudos, sugaunamos žvejojant kitas žuvų rūšis, kvota – Lietuvai numatyti 989 vnt. lašišų.

Išimtis taikoma žvejams mėgėjams – jie lašišas gaudyti galės, tačiau privalės laikytis griežtų sąlygų. Mėgėjų vykdomai lašišų žvejybai bendra kvota nenustatyta – žvejyba bus leidžiama visoje Baltijos jūroje bet kokiais mėgėjų žvejybos įrankiais, tačiau jai bus taikomi apribojimai. Vienas žvejys mėgėjas per dieną galės sugauti ir pasilikti sau ne daugiau kaip 1 dirbtinai įveistą lašišą su nukirptu riebaliniu peleku.

Intensyviai veisiant lašišas ir šlakius, vykdant kitas kompleksines priemones, šių žuvų ištekliai pastebimai atsistato. Jau 2011 m. lašiša išbraukta iš Lietuvos raudonosios knygos, 1998 m. iš raudonosios knygos išbraukti ir šlakiai. Įteisinta šių žuvų licencinė žvejyba. Žvejai sugauna vis daugiau šių taurių žuvų. Vien 2016 m. sezono metu žvejai mėgėjai sugavo virš 2000 vnt. lašišinių žuvų.

Dabar, neršto metu, nuo spalio vidurio iki Kalėdų, lašišų meškeriojimas yra draudžiamas. Tačiau aplinkosaugininkai vis tiek nerimauja dėl šių žuvų saugumo – į mūsų upes atplaukusių lašišų tyko brakonieriai. Būtina atkreipti dėmesį, kad siekiant išsaugoti žuvų išteklius nepakanka vien nuolatinio vandens telkinių įžuvinimo, būtinas žvejų suinteresuotumas tausoti žuvų išteklius ir prisidėti užtikrinant pastovų jų lygį. Kiekvienas žvejys turėtų atgal į vandens telkinį paleisti sugautas žuvis, kurios yra mažesnio nei leidžiama dydžio, bei žuvis, kurias visiškai draudžiama gaudyti ar draudžiama žvejoti konkrečiu metu. Tik taip bus įmanoma atkurti dėl vartojimo nykstančias žuvų rūšis.

Istorija

Dirbtiniu būdu veisti lašišas ir šlakius Žeimenos žuvivaisos įmonė (dabar – Žuvininkystės tarnybos Rytų regiono žuvivaisos skyrius Meškerinėje) pradėjo nuo 1966 m. Tačiau šios taurios ir vertingos žuvies veisimo darbai Lietuvoje pradėti dar prieš karą Trakų Vokėje, Antalieptės veislyne, o nuo 1961 m. – Rusnės žuvivaisos įmonėje. Kadangi šiose vietose lašišų ir šlakių veisimas nedavė lauktų rezultatų, nutarta šias žuvis dirbtiniu būdu veisti Žeimenos žuvivaisos įmonėje, įsikūrusioje šalia lašišinėmis žuvimis turtingos Žeimenos upės.

Norint pradėti lašišų ir šlakių veisimo darbus, reikėjo turėti šių žuvų reproduktorių. Žuvys buvo gaudomos specialiu žvejybos įrankiu – užtvara su gaudykle. Kylančios aukštyn upe neršti žuvys pakliūdavo į gaudykles. Iš jų specialiu žuvims gabenti skirtu transportu buvo pristatomos į žuvivaisos įmonę.

„1966 m. spalio, lapkričio mėn. sugauta 11 žuvų, o 1967 m. – 5 lašišos ir šlakiai. Dar vėliau, 1968 m., dėl žvejų aplaidumo, lašišų ir šlakių reproduktorių į Žeimenos žuvivaisos įmonę nepristatyta. Tais metais padėjo Latvijos žuvivaisininkai, kurie iš „Pelči“ žuvivaisos įmonės perleido Žeimenos įmonei 20 tūkst. lašišų ir 130 tūkst. šlakių ikrų. Didžiausias laimikis užtvaroje pagautas 1972 m. – 44 žuvys, mažiausias – 14 žuvų – 1971 m.“, – rašoma Valdo Gečio, Žuvininkystės tarnybos Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vedėjo, knygoje „Žmonės ir žuvys“.

Per 1967–1974 m. iš Žeimenos žuvivaisos įmonės į Žeimenos upę išleista 315,7 tūkst. vnt. lašišų ir 598,1 tūkst. vnt. šlakių. O pirmą kartą pilnaverčiai dvejų metų amžiaus lašišų ir šlakių jaunikliai (rituoliai), svėrę iki 100 g, Žeimenos žuvivaisos įmonėje buvo išauginti tik 1971 m. ir visi išleisti į Nemuną.

1975 m. dirbtinio lašišų ir šlakių veisimo darbai įmonėje buvo nutraukti. Netrukus, 1981 m., šios žuvys buvo įtrauktos į Lietuvos raudonąją knyga. 1998 m., Žeimenos žuvivaisos įmonei tapus Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro (LVŽŽTC) filialu, dirbtinio lašišų ir šlakių veisimo darbai buvo atnaujinti pagal parengtą ir aplinkos bei žemės ūkio ministrų patvirtintą „Lašišų išteklių atkūrimo ir apsaugos Lietuvos vandenyse programą ir veiksmų planą 1997–2010 metams“. Žemės ūkio ir aplinkos ministrų įsakymu 2003 m. patvirtinta ir „Šlakių išteklių atkūrimo programa 2003–2011 m. ir veiksmų planas“.

2010 m. Žemės ūkio ministro įsakymu LVŽŽTC buvo reorganizuotas, buvusių filialų veikla optimizuota ir įkurta Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos. Žeimenos filialas tapo tarnybos žuvivaisos skyriumi, kuriame ir toliau tęsiami lašišų ir šlakių veisimo darbai. Kasmet į mokslininkų rekomenduotas Nemuno, Neries, Šventosios, Žeimenos, Merkio, Dubyos, Minijos, Bartuvos, Ventos baseinų upes vidutiniškai iškeliauja apie 135 tūkst. vnt. lašišų jauniklių, 25 tūkst. vnt. jų rituolių, 150 tūkst. vnt. šlakių jauniklių ir 30 tūkst. jų rituolių.

 

Share iconDalintis