Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Žuvų aukcionas – tarpininkas tarp žvejų ir supirkėjų

ŽUVŲ AUKCIONAS – TARPININKAS TARP ŽVEJŲ IR SUPIRKĖJŲ

Apie žuvininkystės produktų aukcioną, kuriame vyktų didmeninė prekyba Baltijos jūroje sugautomis žuvimis, būtų teikiamos žuvų rūšiavimo, šaldymo, taros plovimo ir kitos paslaugos, žvejai svajojo nuo 1997-ųjų. Ginčai apie tai, kaip bus kuriamas aukcionas, užsitęsė net kelerius metus. Žvejų asociacijų vadovams nesugebėjus susitarti, kiek ir kas į tokį projektą turėtų investuoti, ryžtingų veiksmų ėmėsi Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija. Vyriausybė įpareigojo Žemės ūkio ministeriją įsteigti uždarąją akcinę bendrovę žuvininkystės produktų aukcionui organizuoti ir skirti 1 mln. litų jos įstatiniam kapitalui formuoti ir steigimo bei administravimo išlaidoms padengti.

Žemės ūkio ministerija, 2004 m. birželio 18 d. įsteigusi uždarąją akcinę bendrovę „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, valdo 100 proc. šios bendrovės akcijų. Paskyrus bendrovės vadovą, buvo renkama vieta aukciono pastatui, rengiama ir derinama su atitinkamomis institucijomis aukciono statybos projekto dokumentacija, analizuojama žuvų aukcionų veikla kitose ES šalyse (Lenkijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje). Taip pat buvo rengiamas projektas ES paramai pirminio žuvininkystės produktų aukcionui įrengti. UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ veiklą koordinuoti pavesta Žuvininkystės departamentui prie Žemės ūkio ministerijos.

 

ES šalių patirtis

Europos Sąjungos šalyse pirminis žuvininkystės produktų pardavimas ir supirkimas daugiausia vykdomas aukcionuose, nes tokiu būdu žvejai gauna geresnę kainą. Aukcionai sukoncentruoja žuvų pasiūlą ir padeda įgyvendinti pirminio pardavimo kontrolę. Juose taip pat užtikrinamas žuvininkystės produktų ženklinimas pagal ES reikalavimus. Remiantis Europos Komisijos parengtu ES prekybos standartų ir atsekamumo reikalavimų įgyvendinimo šalyse narėse įvertinimu, iš penkiolikos tikrintų šalių žuvininkystės produktų aukcionus turi dešimt – Belgija, Prancūzija, Airija, Italija, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Ispanija, Švedija, Jungtinė Karalystė, ir viena šalis – Graikija – turi aukciono sales, t.y. vietas, kur žvejai suveža ir patys parduoda žuvis.

 

Žvejai prašė nedelsti

Lietuvos žvejai buvo nuolat informuojami apie aukciono kūrimo eigą, tačiau jie buvo nekantrūs. 2005 m. rugpjūtį Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija kreipėsi į ministeriją, apgailestaudama, kad per ilgai nepradedama aukciono statyba. Atsižvelgdama į žvejų nerimą, žemės ūkio ministrė prof. K.Prunskienė tą patį mėnesį surengė pasitarimą, kuriame žvejų atstovai galėjo išsakyti savo lūkesčius ir pasiūlymus aukciono kūrimo klausimais. Žvejų atstovai teigė, kad aukcionas jiems reikalingas ir prašė kuo greičiau pradėti jį statyti. Savanoriškus įsipareigojimus teikti aukcionui ne mažiau kaip 80 proc. sugautų jūrinių žuvų, o vidaus vandenų žuvų – ne mažiau kaip 20 proc., žvejų atstovai patvirtino parašais.

2005 m. rudenį UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė paraišką paramai gauti pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Vandens išteklių apsauga ir plėtra, žuvininkystė, žvejybos uosto įrengimai, žuvų perdirbimas, rinkodara ir žvejyba vidaus vandenyse“ veiklos sritį „Žvejybos uosto įrenginių statyba, plėtra ir modernizavimas“. 2006 m. vasario 6 d. paramos sutartimi tarp bendrovės ir Nacionalinės mokėjimo agentūros pirminiam žuvininkystės produktų aukcionui įrengti buvo skirta daugiau kaip 5,6 mln. litų (3/4 šios sumos skirta iš Europos Sąjungos struktūrinio fondo, o likusi dalis – iš Lietuvos biudžeto).

UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ 2006 m. vasario 21 d. su atviro konkurso nugalėtoja AB „Klaipėdos hidrotechnika“ pasirašė aukciono statybų rangos sutartį ir kovo mėnesio pabaigoje ši bendrovė pradėjo darbus. Aukciono statyba ir įrengimas truko 14 mėnesių ir kainavo daugiau negu 6,6 mln. litų (su PVM). Aukcionas buvo statomas atsižvelgiant į Danijos, Olandijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos aukcionų statybų ir veiklos patirtį. Pastate sumontuota moderni įranga prilygsta Vakarų Europos analogams: 900 kv. m ploto patalpose įrengta optimalaus dydžio – 260 kv. m – žuvų pardavimo salė, sumontuota taros plovimo, žuvų rūšiavimo, ledo gamybos įranga, įrengtos administracinės patalpos, taros sandėliai. Kompiuterizuotoje prekybos salėje vienu metu iki 30 pirkėjų gali sekti jiems reikalingos žuvų partijos kainas ir pirkti pasirinktą produktą, nes informacinė žuvų pardavimo sistema nurodo, kokiame žvejybos rajone ir kada sugautos parduodamos žuvys. Pirminiai žuvininkystės produktų supirkėjai parduodamas aukcione žuvis gali pirkti ir internetu.

Žuvininkystės produktų aukcionas buvo atidarytas 2007 m. birželio 8 d., tačiau dėl to, kad nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 15 d. buvo menkių (pelningiausio žvejų laimikio) žvejybos Baltijos jūroje draudimo laikotarpis, laivai buvo sustabdę žvejybos veiklą ir negalėjo tiekti žuvų aukcionui. Pirmasis žuvų pardavimas aukcione įvyko gerokai vėliau – rugsėjo 20 dieną.

 

Kova su nelegalia menkių žvejyba

Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES), jungianti 1600 žymiausių Europos ir kitų valstybių jūrų tyrinėtojų, ES užsakymu reguliariai tiria visų verslinių žuvų išteklius ir kasmet teikia rekomendacijas Europos Komisijai dėl jų būklės bei naudojimo. ICES dėl ypač pablogėjusios menkių – ypač saugomos Baltijos jūros žuvų rūšies – išteklių būklės, jau keletą metų iš eilės rekomenduoja visiškai nutraukti jų žvejybą Baltijos jūroje. Europos Komisija, baimindamasi socialinės įtampos žvejų bendruomenėje, kol kas nesiryžta priimti tokio sprendimo, tačiau, siekdama sudaryti sąlygas menkių išteklių atkūrimui, nustatė ilgalaikį menkių išteklių atkūrimo planą ir kasmet radikaliai mažina menkių žvejybos kvotas bei griežtina jų žvejybos bei pardavimų kontrolę.

Europos Komisijos generalinis jūrinių reikalų ir žuvininkystės direktoratas, atlikęs ES žvejybos laivų sugautų žuvų iškrovimų analizę, konstatavo, kad skirtumas tarp tikrinamų ir netikrinamų laivų iškraunamų žuvų kiekių gali siekti net iki 87 proc. Netikrinami laivai iškrauna beveik dvigubai daugiau žuvų, negu oficialiai deklaruoja. Tai leidžia daryti išvadą, kad dauguma sugautų žuvų yra neapskaitomos ir parduodamos nelegaliai.

Atsižvelgdama į ES patirtį išsaugant menkių išteklius ir stiprinant žuvininkystės produktų iškrovimo bei pirminio pardavimo ir supirkimo kontrolę, žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 27 d. įsakymais Nr. 3D-95 ir Nr. 3D-96 buvo patvirtintos žuvininkystės produktų iškrovimo bei pirminio pardavimo ir supirkimo vietos Klaipėdos uoste. Šiais įsakymais nustatyta, kad Baltijos menkes Klaipėdos uoste nuo šiol galima iškrauti tik vienoje vietoje – mažųjų žvejybos laivų prieplaukos krantinėje, o pirminį šių žuvų pardavimą ir supirkimą galima vykdyti tik pirminiame žuvininkystės produktų pardavimo aukcione. Tokiu būdu siekiama sugriežtinti pavojingai mažėjančių menkių išteklių naudojimo kontrolę. Išskirtines teises reikalauti, kad pirminis žuvų produktų pardavimas vyktų aukcione, ES valstybėms narėms suteikia ir reglamentas (EEB) Nr. 2847/93, o 1996 m. lapkričio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2406/1996 įpareigoja valstybes nares imtis priemonių žuvininkystės produktų kontrolei užtikrinti.

Nustatydama vieną Baltijos menkių iškrovimo ir pirminio pardavimo bei supirkimo vietą Klaipėdos uoste, Žemės ūkio ministerija siekia, kad būtų patikrinta 100 proc. menkių iškrovimų Lietuvoje (menkės sudaro apie 60 proc. žuvų iškrovimų Klaipėdos uoste) ir taip kovojama su nelegalia jų žvejyba. Džiugu, kad ir kaimyninės ES valstybės įvertino Lietuvos pastangas sustiprinti Baltijos menkių iškrovimų bei pirminio pardavimo kontrolę ir ketina pasekti mūsų pavyzdžiu bei reikalauti, kad visas iškraunamas Baltijos menkes žvejai parduotų aukcione.

 

Kaina aukcione formuojasi laisvos rinkos sąlygomis

Dar statant Klaipėdos aukcioną buvo prognozuojama, kad jo paslaugomis naudosis apie 80 proc. Lietuvos žvejų bei kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos žvejų. Aukcionui pradėjus veiklą, iš tikrųjų buvo jaučiamas didelis žvejų bei supirkėjų susidomėjimas – jau per pirmuosius veiklos mėnesius pasirašyta 21 sutartis su žuvų supirkėjais (3 iš jų – kitų valstybių juridiniai asmenys) dėl žuvų pirkimo bei 8 sutartys su žvejais dėl žuvų pardavimo aukcione. Žemės ūkio ministerijos manymu, tai iš dalies lėmė palyginti aukštos Baltijos menkių kainos Klaipėdos aukcione.

Tačiau šis menkių kainų pakilimas praėjusių metų pabaigoje buvo laikinas. Jį nulėmė Europos Komisijos 2007 m. liepos 9 d. sprendimas uždrausti Lenkijai žvejoti Baltijos menkes dėl didelio nustatytų žvejybos kvotų viršijimo. Lenkijos supirkėjai, netekę galimybės pirkti menkes iš savo žvejų, jas aktyviai pirko Klaipėdos žuvų aukcione, mokėdami, palyginti su 2006 m. kainomis, iki 40 proc. brangiau. Menkių kainos 2007 m. pabaigoje kartais siekė net iki 7 Lt/kg. Kita vertus, 2007 metų pabaigoje Baltijos menkių kvotos buvo jau beveik panaudotos, žuvų rinkoje jų mažėjo, todėl susidariusi konkurencija tarp Lietuvos, Lenkijos ir kitų valstybių supirkėjų pakėlė Baltijos menkių supirkimo kainas ir leido užsidirbti Lietuvos žvejams.

2008 m. pradžioje baigėsi Europos Komisijos sankcijos Lenkijai. Tuo pačiu metu visos valstybės pradėjo naudoti naujas kvotas ir žvejoti Baltijos menkes. Menkių kainoms krentant dėl padidėjusios pasiūlos, žvejų interesas pardavinėti aukcione pradėjo blėsti. Jie nebevykdė duotų įsipareigojimų tiekti menkes į aukcioną, o stengėsi jas parduoti supirkėjams kitais būdais. Tokį savo elgesį jie motyvavo mažesnėmis kainomis aukcione, papildomais pardavimų mokesčiais bei prasta aukciono darbo organizacija. Žuvininkystės departamento specialistų nuomone, nepaisant to, kad aukcione kaina formuojasi laisvos rinkos sąlygomis ir yra objektyvi, žvejai tikriausiai vengė aukciono dėl pernelyg tikslios menkių sugavimų ir pardavimų apskaitos.

Prieš kiekvieno aukciono pradžią aukciono organizatoriai peržiūri atitinkamų žuvų kainas kitų valstybių aukcionuose, susisiekia su supirkėjais, įvykus aukcionui, palygina kainas su tą dieną buvusiomis kitose valstybėse. Spaudoje žvejai kaltina aukcioną valdančią bendrovę rinkos iškraipymu, tačiau jei taip būtų ir aukcionas dirbtinai nustatytų mažesnes negu rinkos Baltijos menkių kainas, greičiausiai aukcione dalyvautų daugybė supirkėjų tiek iš Lietuvos, tiek iš kitų valstybių. Tuo tarpu šiuo metu užsienio valstybių supirkėjai nelinkę važiuoti į Lietuvą pirkti žuvų, nes, nepaisant Baltijos menkių kainų kritimo, Lietuvos aukcione šių žuvų kaina yra nemaža. Pavyzdžiui, š.m. balandžio 9 dieną buvo parduota 14 tonų menkių, mokant 4,60 Lt/kg. Tą pačią dieną Danijos aukcionuose menkėmis buvo prekiaujama po 3,93 Lt/kg, Lenkijoje menkių kaina buvo 3,96 Lt/kg.

Lietuvos žvejai neseniai mėgino užsidirbti iškraudami Baltijos menkes Danijoje – tai nėra draudžiama, tačiau, įsitikinę, kad ten kainos ne didesnės negu Lietuvos aukcione, o kaštai plaukiant iškrauti į kitą valstybę padidėja, dabar jie vėl grįžta išsikrauti į Klaipėdą. Mūsų žvejai teigia, kad Latvijoje Baltijos menkių kainos daug didesnės, tačiau jau keletas Latvijos žvejų tariasi su Klaipėdos aukcionu dėl menkių pardavimo.

 

Būtina tobulinti veiklą

Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas – naujausias, analogų Lietuvoje neturintis Klaipėdos žvejų uostelio infrastruktūros objektas, kuris dirba tik daugiau negu pusmetį. Žemės ūkio ministerija neabejoja, kad aukcioną valdančiai bendrovei būtina tobulinti savo veiklą toliau ieškant kontaktų su galimais tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių supirkėjais ir žvejais, didinti žuvų iškrovimo operatyvumą, gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir plėsti teikiamų paslaugų ratą.

Žvejų uostai Danijoje, Norvegijoje turi žuvų perdirbimo pajėgumus – filetavimo ir užšaldymo įrangą bei žuvų šaldytuvus. Tai jiems padeda gauti papildomų pajamų parduodant žuvų file bei stabilizuoti kainas, esant didelei žuvų pasiūlai. Tokie žuvų perdirbimo pajėgumai, galbūt ir nedidelė žuvų miltų gamykla, ateityje turėtų būti neatskiriama aukciono infrastruktūros dalimi, ypač tuo atveju, jeigu aukciono valdymas pereitų į žvejų rankas. Tai sudarytų galimybes gerokai padidinti aukcione realizuojamų žuvų produktų kainas, o kartu ir aukcionui žuvis tiekiančių įmonių pelną.

Share iconDalintis