Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos specialistai grįžo iš stažuotės Lenkijoje

2012 m. balandžio 15–28 d. septyni Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) specialistai  stažavosi Olštyno Stanislovo Sakovičiaus vardo Vidaus vandenų žuvininkystės institute (toliau – Institutas). Stažuotės išlaidas kaimyninėje šalyje pagal Mokymosi visą gyvenimą Leonardo da Vinci programos mobilumo projektą „Žuvininkystės specialistų naujų įgūdžių formavimas“ (projekto numeris LLP-LdV-PLM-2011-LT-0587) finansuoja Europos Komisija, programą administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

 

Stažuotėje Žuvininkystės tarnybos specialistai klausėsi Lenkijos mokslininkų paskaitų rūpimais klausimais, tarp jų:

  1. Lydekų veisimas kontroliuojamomis sąlygomis:
  2. a) natūraliomis sąlygomis augančių žuvų dirbtinis naršinimas ir ikrų inkubacija;
  3. b) žuvų paauginimas uždarosios recirkuliacinės sistemos sąlygomis.

Lietuvoje vienas iš pagrindinių mėgėjų žvejybos objektų yra plėšriosios žuvys, tokios kaip lydekos, starkiai, šamai. Lydekos Lietuvoje į valstybinius ir neišnuomotus valstybinės reikšmės vandens telkinius yra įveisiamos lervutės stadijos arba paaugintos. Visuomenėje yra nusistovėjusi nuomonė, kad šios žuvys turėtų būti įveisiamos tik paaugintos, nes tada jų daugiau išgyvena. Lenkijos mokslininkai atliko tyrimus augindami lydekas uždarosios recirkuliacinės sistemos sąlygomis (toliau – URS) ir šerdami jas dirbtiniais gerai subalansuotais kombinuotaisiais pašarais. Pastebėta, kad prie dirbtinių pašarų pripratusios lydekos greitai ir gerai auga. Tačiau paaiškėjo, kad įveisimo į vandens telkinius tikslais lydekų lervutes maitinant sausu pašaru, URS sąlygomis jas galima paauginti tik iki 1–1,5 g, kadangi pasiekusios 2 g ir didesnį svorį, jos praranda plėšrūnišką instinktą – suleistos su kitomis žuvimis, pvz. karosais, kuojomis, aukšlėmis, jomis nebeminta, todėl nebegali išgyventi natūraliomis sąlygomis. Vadinasi, Lietuvoje ir toliau lydekos turėtų būti įveisiamos lervutėmis.

 

  1. Apie sterkų, europinių šamų ir ešerių veisimą kontroliuojamomis sąlygomis:
  2. a) natūraliomis sąlygomis augančių žuvų dirbtinis naršinimas ir ikrų inkubacija;
  3. b) naršinimas ne sezono metu;
  4. c) žuvų paauginimas URS sąlygomis.

Sterkas – nuo seno kelianti žuvininkų susidomėjimą žuvis. Paskaitos metu stažuotojai pagilino žinias apie su tradicinius šios žuvų rūšies auginimo tvenkiniuose metodus, kurie, kaip žinia, itin priklauso nuo gamtos užgaidų, bei susipažino su sterkų dirbtinio naršinimo ir auginimo URS sąlygomis metodais. Lenkijos specialistai pažymėjo, kad auginant sterkus itin svarbūs yra naršinimo ir lervučių paauginimo iki maitinimosi sausu pašaru pradžios etapai – per šį pereinamąjį laikotarpį žūsta labai daug sterkų lervučių, kadangi tik nedidelė iš ikrelių išsiritusių sterkų dalis pradeda maitintis sausais pašarais. Pradėję maitintis dirbtiniais pašarais sterkai gerai auga URS sąlygomis ir yra puiki prekinė žuvis restoranams ir kavinėms. Labai svarbus aspektas yra ir tas, kad URS sąlygomis auginami ir dirbtiniais pašarais maitinami sterkai nepraranda savo plėšrūniško instinkto ir, atsiradus progai, puola už save mažesnes žuvis. Su šiomis ir kitomis subtilybėmis ir niuansais Lietuvos specialistai ir buvo supažindinti stažuotės Lenkijos Institute metu.

 

Lenkų mokslininkai pasidalino patirtimi ir apie dvi į programą neįtrauktas, bet labai svarbias ir įdomias žuvų rūšis – europinį šamą ir ešerį. Europinis šamas – viena iš plačiai Lenkijoje auginamų plėšriųjų į ežerus leidžiamų žuvų. Mūsų specialistai susipažino su šamų auginimo technologija, kuri kaimyninėje šalyje taikoma jau daugiau nei 10 metų. Šamai Lenkijoje veisiami tiek natūraliomis sąlygomis, tiek dirbtinai. Dirbtinėmis sąlygomis šias žuvis veisti nėra lengva –šamų veisimo darbai yra sudėtingesni ir reikalauja didelio kruopštumo. Ankstyvos stadijos šamai yra jautrūs ligoms, todėl siekiant, kad išgyventų kuo daugiau šamų jauniklių, būtina griežtai laikytis higienos reikalavimų, taikyti specialias profilaktikos priemones. Kadangi europinio šamas gali užaugti labai didelis, yra be žvynų, o jo mėsa – balta, skani ir mažai kaulinga, be to, šios žuvys gerai ėda dirbtinius pašarus ir sėkmingai auga dirbtinėmis sąlygomis, ši žuvis gali būti didelio prekingumo.

Mūsų specialistai išklausė paskaitą ir apie ešerių dirbtinio veisimo ir auginimo pasiekimus Lenkijoje. Ši žuvų rūšis patraukli vartotojams dėl gero skonio, todėl kolegos iš Lenkijos atlieka tyrimus ir bando įsisavinti ešerių dirbtinio auginimo technologijas.

 

  1. Karpinių žuvų veisimas kontroliuojamomis sąlygomis.

Nors Lietuva gerokai pažengusi karpinių žuvų veisimo ir auginimo kontroliuojamomis sąlygomis srityje, vis dėlto mūsų specialistams iš kaimyninės šalies žuvų augintojų teko ir kai ką naujo išgirsti. Buvo pateikta 1993–2011 m. Lenkijos karpinių žuvų auginimo, žuvies suvartojimo, produkcijos auginimo kitimo, pardavimo kainų svyravimų statistika, karpių kainų palyginimo tarp šalių duomenys. Aptarta virusinių ligų problematika, kuri Lenkijos žuvų augintojams padarė labai daug žalos, dėl kurios karpių importas į Lenkiją pastaraisiais metais pasiekė rekordinį lygį. Pavojingiausios karpių ligos yra herpeso viruso infekcija, Koi herpeso viruso (KHV) infekcija bei kitos ligos. Lenkijoje spalvotųjų koi karpių auginimas pastaruoju metu smarkiai sumažėjo, kadangi būtent ši graži žuvis ir buvo karpių virusinių ligų protrūkio Lenkijoje „kaltininkė“. Lietuvoje šios ligos protrūkio iki šiol pavyko išvengti, todėl labai svarbu pasimokyti iš kaimynų sukauptos

  1. Lašišinių žuvų veisimas kontroliuojamomis sąlygomis.

Lašiša, šlakis, margasis upėtakis – tradicinės žuvų rūšys, kurios daug metų žuvų išteklių atkūrimo tikslais auginamos ir tiriamos Stanislovo Sakovičiaus vardo instituto padaliniuose Lenkijoje. Vaivorykštinis upėtakis, amerikinė palija, upokšnių šalvis – mokslui ir verslui svarbios žuvų rūšys. Padalinyje, įsikūrusiame Rutki miestelyje prie Gdansko, atliekamos genetinės manipuliacijos su šiomis žuvų rūšimis tam, kad būtų galima patenkinti verslininkų poreikį auginti greitai augančias, produktyvias, atsparias ligoms, gera išvaizda pasižyminčias žuvis. Dauguma upėtakius mėsai auginančių verslininkų pageidauja įsigyti tik sterilių patelių, kadangi iš jų gaunama iki 5 proc. daugiau mėsos masės, o upėtakių patinų mėsos skonis ne visada įtinka pirkėjams. Taip pat aktyviai dirbama su upėtakių ir palijų hibridais, kadangi jie greičiau auga ir yra atsparesni ligoms. Kitas svarbus aspektas yra žuvų išvaizda. Per keletą metų lenkų mokslininkai išvedė ne tik upėtakius albinosus, bet ir margaspalvius upėtakių hibridus, kurie turi didelę paklausą Lenkijoje – nedidelių tvenkinių savininkai augina juos dėl grožio. Mūsų specialistams buvo naujiena vaivorykštinio upėtakio kokybės gerinimo biologinis metodas – genetinės manipuliacijos. Be to, Žuvininkystės tarnybos specialistams teko praktiškai atlikti upėtakių triploidizacijos procedūras. Lenkijos mokslininkai upėtakių triploidizacijai naudoja UV spinduliuotę, temperatūrų skirtumus ir slėgio sukūrimo įrenginį. Lenkijos mokslininkai atlieka ir kitų su genų inžinerija susijusių tyrimų.

 

Lenkijoje vystoma kiršlių išteklių atkūrimo programa. Kiršlys – vertinga upinė žuvis, todėl yra labai mėgstama žvejų mėgėjų. Institute laikoma dirbtinai užauginta kiršlių reproduktorių banda, kurią, siekiant išvengti giminingo kryžminimosi, kas keletą metų „atšviežina“ iš gamtos vandenų išžvejojamas nedidelis kiekis reproduktorių. Kiršliai gerai subręsta dirbtinėmis sąlygomis, iš jų nesudėtinga paimti lytinius produktus dirbtiniam veisimui. Išsiritusios lervutės iš pradžių maitinamos gyvu pašaru, vėliau palaipsniui pripranta prie dirbtinių pašarų ir greitai auga dirbtinėmis sąlygomis. Galima pasidžiaugti, kad ir Lietuvoje pradėti šios žuvų rūšies dirbtinio veisimo darbai.

 

  1. Eršketinių žuvų tarprūšinis ir vidurūšinis kryžminimas bei individų su nepageidaujamais požymiais atrinkimas bei eršketinių žuvų rūšių auginimo kontroliuojamomis sąlygomis procesų organizavimas.

Šios paskaitos metu buvo detaliai papasakota apie atliktus darbus pagal Lenkijoje vykdomą aštriašnipio eršketo atkūrimo programą.

2011 m. Žuvininkystės tarnyba iš Instituto gavo dovaną – 30 vnt. išoriniais ir vidiniais žymekliais žymėtų aštriašnipių eršketų jauniklių, kurie tą pačią dieną buvo suleisti į Šventosios ir Neries upes – taip po daugelio metų pamėginta atkurti šios erškėtinių žuvų rūšies istoriją Lietuvos upėse. Šis įvykis paskatino Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą vykdant „Aštriašnipio eršketo išteklių atkūrimo programą“. Tais pačiais metais iš Instituto buvo atvežta dar 10 tūkst. vnt. aštriašnipių eršketų mailiaus, kuris buvo paaugintas Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus Simno ir Rusnės poskyriuose ir išleistas į Šventosios ir Neries upes. Šios stažuotės metu buvo apsikeista eršketukų paauginimo patirtimi. Kadangi Lietuvoje ir toliau planuojama šių žuvų reintrodukcija, Žuvininkystės tarnybos specialistai sukaupė daug reikalingos informacijos, kuri neabejotinai pravers tiesioginiame darbe.

Lenkijos mokslininkai atkreipė dėmesį į tai, kad aštriašnipių eršketų motininės bandos formuojamos net penkiuose Lenkijos žuvininkystės ūkiuose tam, kad dėl ligos ar kitų force majeure aplinkybių praradus žuvis viename ūkyje, kituose darbai nenutrūktų. Apsilankę netoli Gižycko esančiame Instituto padalinyje, Lietuvos specialistai praktiškai atliko kasdienės aštriašnipių eršketų, sterlių, sibirinių ir rusiškųjų eršketų hibridų priežiūros darbus.

6. Galiausiai stažuotojai buvo pakviesti aplankyti ungurių jauniklių paauginimo cechą Ruciana Nida miestelyje, kur išklausė paskaitą apie ungurių paauginimą kontroliuojamomis sąlygomis. Lenkų specialistai papasakojo apie problemas, su kuriomis susidūrė pradėję auginti europinius ungurius, kaip buvo vykdomi ungurių paauginimo darbai, supažindino su europinių ungurių jauniklių paauginimo technologija uždarosios recirkuliacinės sistemos sąlygomis.

Lietuvos atstovai ne tik klausėsi teorinių paskaitų, bet ir dirbo konkrečius darbus žuvų paauginimo cechuose – ėmė ikrus ir pienius, taikė anestezijos priemones reproduktoriams, atliko apvaisinimo procesą, ikrų plovimo procedūras, ruošė URS ankščiau išsiritusių ir paaugusių starkių, sykų, mailių žuvų perkėlimo darbams, matavo, rūšiavo, skaičiavo įvairaus amžiaus kiršlius, šlakius, marguosius ir vaivorykštinius upėtalius, palijas, upokšnių šalvius bei jų hibridus, eršketus, skaičiavo pašarų normas baseinuose laikomoms žuvims, taikė profilaktines priemones aštriašnipio eršketo reproduktoriams, matavo jų svorį, ilgį, naudojo dezinfekcines gydomąsias priemones nuo traumų, atrinko koi karpius ir spalvotuosius karosų reproduktorius nerštui, dezinfekavo įrangą, baseinus, ruošė ir pakavo lydekų lervutes įveisimui, atliko kitus darbus.

Stažuotės programa buvo dalykiška, įvairi ir praktiška, visos paskaitos – naudingos, įdomios ir informatyvios. Projekto pagrindinė veikla (t. y. stažuotė Institute) puikiai atitiko projekto tikslą – siekti, kad Žuvininkystės tarnybos specialistai įgytų daugiau profesinių žinių ir gebėjimų veiksmingai diegti naujausią žuvų išteklių tyrimų ir žuvivaisos patirtį dirbtinio žuvų veisimo ir auginimo uždaros recirkuliacinės sistemos sąlygomis, susipažintų su naujomis technologijomis, geriau išmoktų užsienio kalbų (stažuotojams teko bendrauti ir prisiminti rusų, anglų ir lenkų kalbų pagrindus).

Džiugina ir užmegzti asmeniniai profesiniai kontaktai, pažintis su kaimynine šalimi ir jos tradicijomis, kadangi projekto idėja buvo ne tik pakelti kvalifikaciją, bet ir aplankyti įžymias Lenkijos vietas ir objektus, susipažinti su kaimyninės šalies kultūra, praplėsti kalbines žinias. Šiuo tikslu buvo aplankyta garsioji Malborko pilis, Gdansko jūrų uostas, įlanka, jo senamiestis, pasivaikščiota Olštyno senamiestyje, Gižycko kurortiniame miestelyje.

Dėkojame Lenkijos Olštyno Stanislovo Sakovičiaus vardo Vidaus vandenų žuvininkystės instituto direktoriui ponui Boguslavui Zdanovskiui (Bogusław Zdanowski), Leonardo da Vinci projekto koordinatoriui ponui Stanislovui Robakui (Stanisław Robak), Instituto vadovybei, mokslo darbuotojams ir visiems, kurie rūpinosi, kad ši Žuvininkystės tarnybos specialistų stažuotė būtų naudinga profesine prasme ir turininga kultūriniu pažintiniu aspektu.

 

Šį projektą finansuoja Europos Komisija. Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Share iconDalintis