Žuvininkystės tarnyba

Ar žinote, kur žiemoja vėžiai?

Tie vėžiai, kuriuos praėjusią savaitę įžuvino Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus Žeimenos poskyris, įsikūręs Strigailiškio kaime, žiemos Ružo ežere už Rimšės. Trys tūkstančiai jau paaugintų vėžiukų, vyresnių nei vienerių metų, buvo paleisti į šio ežero vandenis.

Džipas su priekaba, kurioje trys kubilai su vėžiukais ir guminė motorinė valtis, bei autobusiukas su asmenimis, pagal pareigas privalančiais stebėti ir matyti, kaip įžuvinami ežerai, už Nagėnų pasuka pievos keliuku ežero link. Kartu su Žuvivaisos skyriaus Žeimenos poskyrio Ignalinoje vyriausiuoju specialistu Ademaru Bugailiškiu važiuoja vyresnysis specialistas Algis Mašalas ir darbininkas Linas Papinigis. Jiems ši diena ypatinga: dar vienas rajono ežeras pasipildys vėžių ištekliais. Kai kažkas ežere paspęstuose bučiukuose suras gausiai nariuotojų ar pasigaus jų tiesiog rankomis, apie šių žmonių darbą tikriausiai nė nepagalvos. Jie liks nematomi ir nežinomi, atlikę savo darbą, kad žuvų ir vėžių išteklių rajono ežeruose nemažėtų.

Pasirengimas šiai vėžiukų kelionei prasidėjo prieš keletą dienų. Žuvivaisos skyriaus Žeimenos poskyrio Strigailiškyje darbuotojai Bronius Daukšys ir Gintaras Marcinkevičius buvo komandiruoti į Kupiškį. Ten, Kupiškio mariose, jie tris dienas ir tris naktis gaudė vėžius. Kadangi lydekai paliepus ir jiems panorėjus vėžiai į jų žuvavimo priemones neropojo pagal amžių, teko paskui atrinkinėti, kurie tinkami įveisimui, o kuriuos reikia palikti gyventi mariose. Kai buvo sugautas reikiamas skaičius tinkamo amžiaus vėžiukų, vyrai juos parvežė į Strigailiškį.

– Dar tris paras turėjome išlaukti inkubacinį periodą – karantinas privalomas, kad į ežerą nepakliūtų sergančių ar kokia nors liga užsikrėtusių vėžių, – sakė apie vėžiukų gyvenimo pirmąsias dienas mūsų krašte vyriausiasis specialistas Ademaras Bugailiškis. – O tada jau sukvietėme komisiją įžuvinimo faktui Ružo ežere patvirtinti.

Kaip sakė Strigailiškio įmonės vadovas, Ružas įvėžinamas todėl, kad čia buvo atlikti moksliniai tyrimai ir nustatyta, kad ežere nėra nei rainuotųjų, nei dėmėtųjų vėžių, kurie negailestingai susidoroja su mūsų kraštuose augančiais vėžiais.

Strigailiškiečiai Algis Mašalas ir Linas Papinigis nuleidžia valtį į vandenį, pakrauna į ją kubilus su vėžiais, o tuo tarpu Žuvininkystės tarnybos specialistai Danutė Grinevičienė ir Arūnas Zaremba rengiasi „ceremonijai“: apsiauna ilgus batus, užsisega liemenes ir kartu su Linu Papinigiu išplaukia tolyn Ružo ežero bangomis. Kad vėžiukai žvalūs ir gyvybingi, dar krante įsitikino komisijos nariai – Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus specialistė Jūratė Balinskienė, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos agentūros vadovas Petras Kazakevičius, Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai Alina Širvinska ir Eugenijus Stachovas, pasemdami samteliu vėžiukų ir paleisdami juos į laisvę čia pat, prie kranto. Nariuotieji ilgai nelaukę neria giliau į vandenis, ropoja į nendrynus – ieško naujo būsto savo būsimam gyvenimui. Kai kurie iš jų jau su tvirtu kiautu, kai kurie – minkštučiai, dar nespėję užsiauginti „rūbo“ pagal savo dydį. Pasirodo, vėžiai keičia savo „rūbą“ keletą kartų, nes jiems augant kiautas pradeda spausti. Kol jie dar neturi apsauginės „aprangos“, paprastai tūno giliai pasislėpę. Tad ir dabartiniams kai kuriems naujakuriams reikės ypač saugotis plėšrūnų – šamų, lydekų, ungurių. Kurie išgyvens, vėlų rudenį patinai apvaisins pateles ir kitų metų liepą jau bus galima tikėtis vėžių pagausėjimo. Tačiau iki tinkamų gaudyti dar reikėtų palaukti trejetą metų.

Išplaukusieji į ežerą po truputį, metras po metro, barstė į vandenį vėžiukus. Kad kiekvienam užtektų vietos ir maisto, kad gerai įsikurtų Ružo ežere. Grįžta laimingi, ypač Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyresnioji specialistė Danutė Grinevičienė – jos darbo biografijoje ši kilni procedūra buvo atlikta pirmą kartą.

Kaip sakė Žuvivaisos skyriaus Žeimenos poskyrio Ignalinoje vyresnysis specialistas Jonas Mašalas, artimiausiu metu Ruže bus dar įvėžinta du tūkstančiai vėžiukų.Jie bus atvežti iš Zarasų rajono.

Visi mėgstame valgyti žuvį, gliaudyti vėžiukų narelius, tačiau ar kada nors susimąstome, jog kažkas pasirūpina, kad vandens telkiniai nestokotų jų išteklių. Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir jos vadovaujamos įmonės Kaišiadorių rajone, Rusnėje, Simne, Vokėje, Švenčionių ir Ignalinos rajonuose svarbiausiais savo veiklos uždaviniais laiko tirti, saugoti, atkurti ir gausinti žuvų išteklius žuvininkystės vandens telkiniuose, didinti akvakultūros produkcijos išauginimą tvenkiniuose ir recirkuliacinėse sistemose, saugoti vertingų žuvų genofondą ir kultivuojamų žuvų rūšių veisles, koordinuoti veislinę selekcinę žuvininkystę, įgyvendinti mokslo ir mokymo politiką žuvininkystės srityje.

– Mūsų tikslas – atkurti vėžių populiaciją, – sakė Žuvivaisos skyriaus Žeimenos poskyrio Ignalinoje vadovas Ademaras Bugailiškis.

—

Keista, iš kur atsirado lietuvių mėgstamas grasinimas: „Aš tau parodysiu, kur vėžiai žiemoja!“ Juk vėžiai – tokie mieli, gražūs ir skanūs vandenų gyventojai…

Laima Miliuvienė

Straipsnis paskelbtas 2013-09-14 “Naujos vagos” laikraštyje

Dalintis