Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Žuvininkystės tarnyba pateikė Europos Komisijai 2012-2014 metų Europinių ungurių valdymo plano įgyvendinimo Lietuvoje ataskaitą

Europiniai upiniai unguriai (Anguilla anguilla) – vienos iš svarbiausių verslinių žuvų, kurių žvejybos laimikis sudaro ženklią Europos vidaus vandenyse vykdomos komercinės žvejybos pajamų dalį. Ši žuvų rūšis svarbi ir rekreacinėje žvejyboje. Archeologiniai tyrimai rodo, kad Baltijos jūros pakrančių gyventojai ungurių populiaciją eksploatavo dar 5 500 metų prieš mūsų erą (Schmolcke et al. 2006). Nuo 1970–1980 metų stebimas spartus šių vertingų žuvų populiacijos mažėjimas visame jos paplitimo areale – nuo 50 iki 99 proc. (Feunteun 2002; ICES 2010; Moriarty, Dekker 1997; Dekker 2004) sumažėjo šių žuvų jauniklių. Dabartinė populiacijos būklė apibūdinama kaip pavojinga rūšiai išlikti ir labai nestabili, o ungurių išteklių naudojimas yra netvarus (ICES, 2006). Šio ungurių populiacijos nykimo priežastimis dažniausiai įvardinami tokie veiksniai kaip klimato kaita, lemianti Golfo srovės pokyčius, buveinių praradimas (Kettle et al. 2011), mirtingumas migracijos kelyje, tarša PCB, invazinių parazitų poveikis bei pergaudymas (Pujolar et al. 2011, EIFAC 1993, Castonguay et al. 1994). Labiausiai tikėtina, jog dauguma šių faktorių veikia kartu, vienas kitą papildydami, tačiau kol kas nėra žinoma, kokią konkrečiai įtaką daro kiekvienas veiksnys atskirai.

  Siekiant apsaugoti šių žuvų išteklius 2008 m. europinis ungurys įtrauktas į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (angl. IUCN – International Union for Conservation of Nature) sparčiai nykstančių (angl. Critically endangered) rūšių sąrašą (Bevacqua et al. 2011). 2009 metais kovo 13 d. europinis ungurys buvo įtrauktas į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos II priedą (angl. CITES – the Convention on International Trade in Endangered Species of Wild Fauna and Flora), kartu įsigaliojo ir Europos Tarybos reglamentas Nr. 338/97, pagal kurį įgyvendinamas CITES reglamentavimas Europos Sąjungoje. Ungurys taip pat yra įtrauktas į Helsinkio komisijos kritiškame pavojuje esančių rūšių sąrašą.

  Siekiant apsaugoti europinių ungurių populiaciją nuo išnykimo, Europos Sąjunga ėmėsi veiksmų ir paskelbė Europos Sąjungos Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1100/2007, nustatantį priemones europinių ungurių ištekliams atkurti. Reglamentas įpareigoja visas šalis nares, kurios patenka į europinio ungurio paplitimo arealą, parengti ungurių išteklių valdymo planus. Pagrindinis šių planų tikslas – pasiekti 40 proc. sidabrinių ungurių biomasės migravimą į nerštavietes, skaičiuojant 40 proc. nuo praeityje buvusios stabilios populiacijos, neveikiamos antropogeninio mirtingumo. Kad šalių narių veiksmai būtų efektyvūs, jos nacionaliniuose planuose turėjo apibrėžti esamą išteklių būklę ir buvusią būklę, kai populiacija buvo stabili, taip įvertinant siekiamą atkurti populiacijos gausumą, pasirinkti priemones ištekliams atstatyti, populiacijos būklės stebėsenai bei išteklių atstatymo veiksmų efektyvumui vertinti. Lietuvos nacionalinis europinių ungurių išteklių valdymo planas (UVP) parengtas 2008 m. pabaigoje, Europos Komisija šį planą patvirtino 2009 m. gruodžio 22 d. Planas pradėtas įgyvendinti 2011 m. pradžioje. Viena iš pagrindinių šio plano priemonių siekiant atstatyti ungurių išteklius yra ungurių įžuvinimas perkeliant ungurių jauniklius iš kitų rūšies paplitimo arealo dalių į Lietuvos vandens telkinius, iš kurių subrendę unguriai galėtų pasiekti jūrą neveikiami hidroelektrinių turbinų sąlygoto mirtingumo migracijos metu.

  Pradėjus įgyvendinti UVP Žuvininkystės tarnyba iki 2015 metų į vandens telkinius įveisė beveik 2,255 mln. paaugintų ungurių jauniklių. Įgyvendinant reglamento reikalavimus buvo apribotas ir per pusę sutrumpintas migruojančių ungurių žvejybos laikas upeliuose. Sumažėjus žvejybos įmonių Kuršių mariose, sumažėjo ir Kuršių mariose migruojantiems unguriams daroma įtaka. Žuvininkystės tarnyba per ataskaitinį laikotarpį užsakė hidroelektrinių turbinų poveikio migruojantiems unguriams tyrimą, įžuvinimo veiksmų efektyvumo tyrimus, kurių tikslas buvo įvertinant tiek įžuvintų ungurių išgyvenamumą, tiek įžuvintų ungurių lytinę struktūrą bei apsikrėtimą parazitais. Taip pat migruojančių ungurių tyrimą, kurio rezultatai leidžia daryti prielaidas, kad ateityje bus galima išplėsti ungurių įveisimo arealą ir ungurius įveisti į vandens telkinius, esančius aukščiau hidroelektrinių turbinų. Pagrindinis UVP tikslas galės būti pasiektas tuomet, jei ir toliau bus skiriamas finansavimas ungurių įžuvinimo darbams bei laikomasi kitų UVP numatytų priemonių.

   UVP įgyvendinimui buvo parengtas Europos žuvininkystės fondo ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas projektas „Europinių ungurių išteklių valdymo plano įgyvendinimas Lietuvoje“ Nr. 3FNF-0-11-01. Įgyvendinant projektą iš viso buvo įžuvinta daugiau nei 110 vandens telkinių, įsigyta ungurių perlaikymo–karantinavimo įranga, specializuota transporto priemonė gyvų žuvų pervežimui. Projektas baigiamas 2015 metais, todėl tikimasi gauti paramą iš 2014–2020 metų finansavimo laikotarpio ir toliau tęsti ungurių įžuvinimo darbus Lietuvos vidaus vandens telkiniuose.

 

Share iconDalintis