Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Žuvininkystės tarnyba pasirengusi pavasario darbams

Lietuvos žuvų ištekliais natūraliuose vandenyse imta rūpintis dar 19 amžiuje – 1873 metais Verkiuose buvo įrengta pirmoji žuvivaisos ir žuvų auginimo įmonė. Nuo to laiko žuvivaisa rūpinosi tiek valstybinės, tiek medžiotojų ir žvejų draugijos žuvivaisos įmonės ir žuvininkystės ūkiai – žuvivaisos darbai niekada nebuvo sustoję. Šiuo metu žuvų ištekliais rūpintis patikėta Žuvininkystės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba), kurios padaliniuose, išsidėsčiusiuose Alytaus, Ignalinos, Kaišiadorių, Klaipėdos, Prienų, Šilutės, Švenčionių ir Vilniaus rajonuose verda darbai, padedantys stabilizuoti žuvų išteklių mažėjimą.

 

Lietuvoje gausu vandens telkinių: 2 600 ežerų, 816 upių, o kur dar Kuršių ir Kauno marios ir įvairios vandens talpyklos. Šiuose vandens telkiniuose galimybių pažvejoti atranda iki 0,5 milijono žvejų mėgėjų. Tam, kad žvejų mėgėjų žvejyba neturėtų neigiamo poveikio žuvų populiacijoms vandens telkiniuose, būtinas dirbtinis vietinių žuvų rūšių veisimas.

 

2015m. Žuvininkystės tarnyba įžuvino:

į Lietuvos upes: 268 tūkst. vnt. lašišų, 187,65 tūkst. vnt. šlakių, 282,6 tūkst. vnt.

margųjų upėtakių, 25,03 tūkst. vnt. aštriašnipių eršketų;

į Lietuvos ežerus ir tvenkinius: 553,3 tūkst. vnt. Vištyčio ežero sykų, 185 tūkst. vnt.

Platelių ežero sykų, 449,4 tūkst. vnt. ungurių, 1 mln. 370 tūkst. vnt. starkių, 9 mln. Vienetų vėgėlių, 3 mln. 160 tūkst. vnt. lydekų, 107 tūkst. vnt. šamų, 24,5 tūkst. vnt. lynų.

 

Žuvininkystės tarnyba rengia 2016 metų Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, planą. Kaip ir kasmet 2016 metais Žuvininkystės tarnyba planuoja įveisti ne mažiau nei 18 mln. vnt. įvairių vertingų žuvų, tarp kurių ir lašišinių žuvų: lašišų, šlakių, margųjų upėtakių, kiršlių, Vištyčio ir Platelio ežerų sykų ir seliavų. Be to, planuojama tęsti aštriašnipių eršketų, šamų, starkių, lydekų, lynų, karpių bei vėgėlių išleidimo darbus. Planuojama ir toliau vykdyti Lietuvos ungurių valdymo plano užduotis – žuvinti Lietuvos vandens telkinius unguriais. Kadangi Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, 2016 metų įžuvinimo plano projektas šuo metu derinamas, įveisiamų žuvų kiekis gali kisti.

Aštriašnipis eršketas

 

Lašišinių žuvų jaunikiai

 

Paauginti unguriukai

Share iconDalintis