Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) ekspertų darbo grupės susirinkimas

Šių metų kovo 21 – 25 d. Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vyr. specialistas Romas Statkus dalyvavo Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) ekspertų darbo grupės susirinkime Briuselyje (Belgija). Į šį susirinkimą buvo pakviesti ekspertai iš daugumos ES šalių. Susirinkimo tikslas – apžvelgti dabartinius ir būsimus reikalavimus duomenų rinkimo sistemai (Data Collection Framework).
Susirinkimo metu buvo sprendžiami 2 pagrindiniai klausimai: duomenų rinkimo reglamento atnaujinimas ir problemų, susijusių su duomenų rinkimu bei pateikimu sprendimas. Pirmuoju klausimu buvo aptariama strategija, kaip suderinti 2 skirtingus Reglamentus: Komisijos Sprendimą priimti daugiametę 2011–2013 m. Bendrijos žuvininkystės sektoriaus duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo programą (2010/93/ES) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (2008/56/EB). Pirmajame dokumente yra pateikiamos aplinkosauginių rodiklių, kuriais vertinamas žuvininkystės poveikis jūros ekosistemai apibrėžtys (9 parametrai), o antrajame dokumente pateikiamos kokybinės apibrėžtys (arba deskriptoriai), pagal kuriuos nustatoma gera aplinkos būklė (11 parametrų). Dabartinė žuvų išteklių vertinimo ir valdymo sistema yra orientuota į ekosistemos funkcionavimo principus, todėl abu šie dokumentai vienas kitą papildo. Susirinkimo metu buvo iškeltos užduotys artimiausiam laikotarpiui:
1. Atlikti kiekvienos ES narės vykdomų mokslinių tyrimų (monitoringo) programų Baltijos jūroje inventorizaciją;
2. Įvertinti galimai papildomų išlaidų, specialistų, inventoriaus ir trukmės poreikius, renkant papildomus aplinkos parametrus.
Tai reiškia, kad Nacionalinė duomenų rinkimo programa (NDRP) bus gerokai platesnė kaip darbų apimtimi, taip ir finansavimo požiūriu, negu buvo iki šiol.
Svarstant antrą klausimą buvo diskutuojama:
1. Kaip palengvinti ekspertų darbą, vertinant NDRP programas ir technines ataskaitas;
2. Kas blogai ir nekokybiškai renka duomenis, kurie duomenys buvo nepateikti laiku arba nepateikti iš viso;
3. Kaip EK vertina ir kokių imasi priemonių pagal 1 ir 2 punktus.
Tarptautinė jūrų tyrimų taryba (ICES) išanalizavo pastarųjų kelerių metų duomenis ir nustatė, kad yra atvejų, kuomet duomenys iš viso nepateikiami, arba pateikti duomenys neatitinka kokybės reikalavimų. Susirinkime viešai nebuvo įvardintos jokios šalys, bet buvo užsiminta, kad reikia rasti būdų, kad tokie atvejai nepasikartotų. Duomenų trūkumas apsunkina atsakingų už išteklių vertinimą asmenų ir koordinuojančių organizacijų darbą. Europos Komisija turi teisę bausti kiekivieną ES šalį už nepateiktus iš viso, nepateiktus laiku arba pateiktus nekokybiškus duomenis. Kadangi ICES yra mokslinė organizacija po Europos Komisijos „stogu“, ji turi pilną teisę teikti ataskaitas apie kiekvieną šalį, kuri nesugebėjo laiku ir kokybiškai pateikti reikalingus duomenis. Kalba eina ne tik apie renkamus žvejybos biologinius, bet ir žvejybos statistikos duomenis. Buvo priminta, kad galutiniai duomenų vartotojai (gavėjai) yra ICES, kuri atsakinga už išteklių dydžio nustatymą ir STECF, kuris naudoja juos žuvininkystės sektoriaus vertinimui bei analizei. EK Jūrinių reikalų direktoratas (DG MARE) nustatė, kad ICES ekspertų grupėms daugiausiai trūko biologinių duomenų ir duomenų apie žvejybos pastangas. Buvo priminta, kad už nepateiktus duomenis taikomos piniginės sankcijos. EK planuoja artimiausiu metu atlikti auditą kiekvienoje šalyje ir tikrinti duomenų tvarkymą bei saugojimą, visus susijusius dokumentus.

Share iconDalintis