Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Žemės ūkio ministerija nesutinka su naujais žvejybos draudimais

Nuo 2015 m. sausio 1 d. aplinkos ministro įsakymu vidaus vandenų telkiniuose bus draudžiama verslinė žvejyba. Žemės ūkio ministerija, palaikanti ežeringų kaimo vietovių gyventojų interesus, su tuo nesutinka ir yra įsitikinusi: verslinė žvejyba galėtų būti ribojama ar uždraudžiama remiantis tik žuvų išteklių būklės mokslinių tyrimų duomenimis ir rekomendacijomis dėl konkrečių vandens telkinių.

Verslinė žvejyba bus draudžiama vidaus vandenų telkiniuose, išskyrus Kuršių mariose, polderiuose bei Nemuno žemupyje. Išimtis taip pat padaryta specializuotai tam tikrų žuvų rūšių (seliavų, stintelių, ungurių, nėgių) žvejybai. Draudimas grindžiamas teiginiu, esą dėl šios žvejybos poveikio mažėja žuvų ištekliai, o žvejų verslas yra nerentabilus. Trečiadienį Seime vykusiame jungtiniame Aplinkos apsaugos, Kaimo reikalų komitetų bei Žuvininkystės ir jūrinių reikalų komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl verslinės žvejybos vidaus vandenyse apribojimų ir reglamentavimo.

„Verslinė žvejyba Lietuvos vidaus vandenyse yra tradiciškai susiformavusi ir nusistovėjusi ūkinė veikla, pagrįsta šeimos verslo tradicijomis – jame dirba dalis ežeringų kaimo vietovių gyventojų“, – pabrėžia žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė. Lietuva užima tik 16 vietą ES pagal darbuotojų skaičių verslinėje žvejyboje. Kaimo verslininkams žvejyba nėra pagrindinis pajamų šaltinis. Kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, šioje srityje dirbama ne visą darbo laiką – tai yra sezoninis užsiėmimas. Pasak viceministrės, vien tik žvejyba užsiimančios įmonės gal ir nebūtų rentabilios, tačiau ši veikla svarbi palaikant tradicijas, plėtojant kaimo turizmą, ji padeda žmonėms išgyventi. Kadangi vidaus vandenų žuvys nėra brangios, kaimo vietovių gyventojai gali jų įsigyti, taip apsirūpindami vertingu ir nebrangiu maistu.

Aplinkos ministerijos pateiktais Gamtos tyrimų centro duomenimis, net 84 proc. Lietuvos ežerų patiria per didelį žvejybos poveikį. „Pastaruosius 10 metų visų rūšių žuvų verslinę žvejybą Aplinkos ministerija leido vykdyti tik 10 ežerų, tai kodėl mes kaltinami dėl per didelio žvejybos poveikio 84 proc. Lietuvos ežerų?“, – neslepia nuostabos savo verslą ginantys žvejai.

Žuvininkystės įstatymas verslinę žvejybą leidžia didesniuose kaip 200 ha vidaus vandenų telkiniuose, o tai yra 94 ežerai ir tvenkiniai. Žemės ūkio ministerija abejoja, ar uždraudus verslinę žvejybą 9 ežeruose (Kauno mariose verslinė žvejyba jau draudžiama nuo 2013 m.), atsigaus žuvų ištekliai visoje Lietuvoje. „Parduodant teisę į žvejybos kvotas aukcionu, kvotas gali gauti bet koks ūkio subjektas ir išsemti ežerą nesirūpindamas, ar liks žuvų kitiems metams. Jei žvejybos kvotos būtų skiriamos tiems patiems žvejams atsižvelgiant į tradiciškai daug metų vykdomą žvejybą, jie būtų suinteresuoti palaikyti gerą žuvų išteklių būklę“, – neabejoja viceministrė L. Kujalytė, remdamasi mokslininkų teiginiu, kad ežeras turi turėti pastovų šeimininką, kuriam rūpėtų žuvų išteklių būklė.

Žemės ūkio ministerijos žuvininkystės specialistams kyla klausimas, ar tikrai verslinė žvejyba yra kalta dėl žuvų išteklių mažėjimo ežeruose. Galbūt didžiausią įtaką žuvų ištekliams turi brakonieriavimas, neturintis nieko bendra su legalia versline žvejyba? „Tik remiantis žuvų išteklių būklės mokslinių tyrimų duomenimis ir rekomendacijomis dėl konkrečių vandens telkinių galėtų būti ribojama ar uždraudžiama verslinė žvejyba“, – įsitikinusi žemės ūkio viceministrė L. Kujalytė.

 

Share iconDalintis