Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

WGBFAS susirinkimo ataskaita

2013 m. balandžio 10–17 d. ICES būstinėje Kopenhagoje vyko kasmetinis Baltijos jūros išteklių dydžio nustatymo ekspertų grupės susirinkimas (WGBFAS). Šiame susirinkime dalyvavo Europos Komisijos Žuvininkystės direktorato atstovas Baltijos regionui Stanislovas Jonušas ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjas Romas Statkus.

 

Šioje ataskaitoje pateikiami Lietuvai aktualiausi rezultatai.

  1. Rytinės Baltijos menkės.
  1. Rytinių menkių ištekliai naudojami racionaliai: gaudoma tik tiek, kad žuvų ištekliai visiškai atsistatytų, todėl šių žuvų biomasė išlieka saugios ribos.
  2. Rytinių menkių gausumo vienetais dydis išlieka tas pats, tačiau 3–4 metų amžiaus grupės vidutinis svoris mažėja. Pastaruosius 3 metus stebimas tiek verslinės, tiek specialiosios žvejybos žvejybos laimikio mažėjimas. Pagal atliktus skaičiavimus galima teigti, kad 2012 metais bendra menkių biomasė visoje Baltijos jūroje sumažėjo maždaug 60 000 t. ir preliminariais skaičiavimais gali sudaryti apie 160 000 t. Atitinkamai gali sumažėti ir kvota 2014 metams.
  3. Pagal menkių išteklių atstatymo planą rytinės Baltijos menkių 2013 metais rekomenduojama sugauti ne daugiau kaip 65 900 tonų (mirtingumo koeficientas F=0,3). Jeigu bus laikomasi šių sąlygų, 2014 metais nerštinė biomasė gali padidėti 3 proc. (iki 313 000 t), todėl bus galima sugauti 69 900 tonų menkių.
  4. Pagal išteklių valdymo planą jokių žvejybos pastangų apribojimų taikyti nereikės, nes 2011–2012 metų mirtingumo rodiklis neviršijo nustatytos 0,3 ribos.
  5. Duomenys apie išmetamų menkių kiekius ir biologiją renkami nepakankamai gerai. Labai netiksliai nustatomas menkių amžius. Nepakankamai gerai renkami ir mėgėjų žvejybos duomenys. Visi šie trūkumai neleidžia tiksliau prognozuoti išteklių panaudojimo galimybių ir skirti tikslesnių kvotų.
    1. Vakarinės Baltijos menkės.
  6. Pagal menkių išteklių atstatymo planą rytinės Baltijos menkių 2014 metais rekomenduojama sugauti ne daugiau kaip 18 064 tonų. Į tą skaičių įeina ir mėgėjų žūklės laimikis.
  7. Į vakarinių menkių išteklių skaičiavimus pirmą kartą įtrauktas žvejų mėgėjų sugautų menkių kiekis. Vokietijoje žvejai mėgėjai sugauna iki 3100 t, o Danijoje – iki 1 040 t menkių. Skaičiavimui buvo naudoti tik Vokietijos duomenys, tačiau neišskiriant verslinės ir mėgėjų žvejybos kvotų.
    1. Strimelės.
  8. Strimelių ištekliai naudojami racionaliai: išgaudoma tiek, kad žuvų ištekliai visiškai atsistatytų, todėl šių žuvų biomasė išlieka saugios ribos. 2012 metais strimelių Baltijos jūroje sugauta 4,78 proc. daugiau, t. y. vietoje prognozuoto 92 000 t kiekio sugauta 98 000 t. Šis nežymus nukrypimas neturėjo įtakos strimelių biomasės stabilumui.
  9. Vienas gausesnių jauniklių derlių po 2008 metų buvo 2012 metais. Manoma, kad po 3 metų ši karta papildys verslinių žuvų biomasę. 2014 metais strimelių biomasė sudarys apie 1 150 343 t. Biologinių duomenų analizė parodė, kad nuo 2011 metų vidutinis strimelių svoris vėl ėmė augti.
  10. Neršiančių strimelių biomasė 2012 m. sudarė 716 586 t, ir šis rodiklis išlieka stabilus nuo 2009 m.
  11. Pastaraisiais metais pagausėjusi menkių populiacija strimelių gausumui centrinėje Baltijoje įtakos neturės.
  12. Trumpalaikė prognozė: ICES rekomenduoja, kad pagal subalansuoto išteklių naudojimo principą (MSY) žvejybos mirtingumas 2014 metais turi būti F = 0,26, pagal kurį galima bus sugauti ne daugiau kaip 164 000 tonų strimelių. Ir nors nerštinė biomasė 2015 metais gali sumažėti 8 proc., tačiau 2014 metais bendras leistinas sugauti kiekis (TAC) gali padidėti 62 proc. (iki 100 000 t).
  13. Bretlingių ištekliai naudojami racionaliai: išgaudoma tiek, kad žuvų ištekliai beveik visiškai atsistato.
  14. ICES rekomenduoja, kad pagal subalansuoto išteklių naudojimo principą (MSY) Baltijos jūroje 2013 metais turi būti išgaudyta ne daugiau kaip 247 000 tonų bretlingių.
  15. Žvejybos mirtingumas per 2011–2012 metus nukrito žemiau 0,3 nustatytos ribos, ir 2012 metais sugauta 231 000 t bretlingių. Rekomenduojama 2014 metais neviršyti žvejybos mirtingumo ribos – 0,32.
  16. Pagal subalansuoto išteklių naudojimo principą (MSY), jei 2014 metais bus leista sugauti 247 000 t bretlingių, tai nerštinė biomasė 2015 metais sumažės 3 proc., o bendras leistinas sugauti kiekis (TAC) 2014 metais gali sumažėti 10 procentų.
  17. Biologinių duomenų analizė parodė, kad nuo 2011 metų vidutinis bretlingių svoris vėl ėmė augti.
    1. Kiti klausimai.
  18. Siūloma visiškai uždrausti žvejoti uotus, nes išteklių būklė yra labai prastos būklės;
  19. Siūloma upinių plekšnių sugavimus sumažinti iki 15 000 t 2013 metais ir 12 800 t 2014 metais.
  20. Dėl amžiaus nustatymo. Nepriimti amžiaus duomenų, jei jis nustatomas senu metodu (sveiki otolitai);
  21. Dėl išmetimų. Ruošiamasi nuo 2015 metų uždrausti bet kokius išmetimus į Baltijos jūrą. Iš pradžių taisyklės nebus griežtai taikomos: pereinamuoju laikotarpiu dar bus leidžiama atsikratyti apie 7–9 proc. nepageidaujamos žuvies.
Share iconDalintis