Žuvininkystės tarnyba

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos jau keletą metų bendradarbiauja su Rostoko bei Leibnico institutų, esančių Vokietijoje, mokslininkais siekiant atkurti Aštriašnipio eršketo (Acipenser oxyrinchus oxyrinchus) rūšį Baltijos jūroje bei sudaryti tinkamas sąlygas šioms žuvims natūraliai daugintis į Baltijos jūrą įtekančiose upėse. Bendradarbiavimas prasidėjo prieš keletą metų, su Vokietijos Žuvininkystės institutų mokslininkais sutarus bendromis jėgomis spręsti šios išnykusios eršketinių žuvų rūšies problemą ir pabandyti bendromis pastangomis atkurti šią rūšį Baltijos jūros regione. Šį siekį palaikė ir HELCOM komisija, kuri stebi Baltijos jūros žuvų populiacijų būklę, siūlo reguliavimo priemones žuvų populiacijoms palaikyti. Bendromis pastangomis buvo parengtas projektas Aštriašnipio eršketo ištekliams Baltijos jūroje atkurti. Prie šio darbo prisidėjo Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Rusijos mokslo institutai, Žuvininkystės tarnyba, Danijos, Švedijos nevyriausybinės organizacijos. Parengtas projektas buvo teikiamas Life + finansinei priemonei paramai gauti, tačiau nors projektas buvo teigiamai įvertintas, finansinės paramos jis nesulaukė dėl didelės darbų apimties. Nepaisant laikinos nesėkmės bendradarbiavimas tęsiamas, ieškoma naujų platesnio masto finansavimo šaltinių ir galimybių.

Tęsiant bendradarbiavimą su Vokietijos mokslininkais jau trečius metus iš eilės Aštriašnipų eršketų lervutės dirbtinai išveistos Vokietijoje iš užsiaugintų žuvų reproduktorių toliau paauginamos Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus Rusnės, Laukystos bei Žeimenos (Ignalinos) poskyriuose. Kasmet išleidžiama vidutiniškai po 20 tūkstančių vienetų paaugintų iki 5 gramų aštriašnipių eršketų jauniklių, kurie sėkmingai gyvena Neries bei Šventosios upėse bei Kuršių mariose. Dalis jauniklių paauginami iki 500 gramų ir taip pat paleidžiami į upes su implantuotais akustiniais žymekliais bei išoriniais ženkliukais, kad suteiktų kuo daugiau informacijos, kaip ši rūšis prisitaiko prie natūralių sąlygų upėse ir Kuršių mariose bei Baltijos jūroje. Tikimasi, kad po 12-15 metų pirmieji eršketų reproduktoriai atplauks neršti į upes, įtekančias į Baltijos jūrą, upes į kurias paauginti iki 5-10 bei 500 gramų jie buvo išleisti.

Šiais metais kolegos iš Vokietijos žuvininkystės instituto padovanojo Žuvininkystės tarnybai tolimesniam auginimui 50 tūkstančių aštriašnipių eršketų lervučių. Žuvininkystės tarnybos specialistai vyko pasiimti ką tik išsiritusių Aštriašnipių eršketų lervučių į Žuvininkystės instituto akvakultūros padalinį, esantį Born miestelyje. Žuvys buvo gabenamos maišuose su deguonimi, maišai buvo dedami į izoterminį konteinerį, skirtą gyvai žuviai transportuoti, kuris papildomai apsaugojo nuo nepageidaujamo aplinkos poveikio, tiesioginių saulės spindulių bei temperatūrų svyravimų. Kelionė buvo ilga, žuvų lervutės keliavo daugiau nei 1300 kilometrų kol pasiekė artimas natūralioms sąlygas Žuvininkystės Tarnybos Žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyrį.

Dalintis