Žuvininkystės tarnyba

Vasara – vienas svarbiausių žuvų auginimo laikotarpių, todėl, siekiant užtikrinti optimalias sąlygas žuvims augti telkiniuose, reikia įdėti nemažai pastangų ir kruopštaus darbo.

Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau Žuvininkystės tarnyba) Žuvų ligų ir vandens tyrimų poskyrio specialistai Žuvininkystės tarnybos struktūriniuose padaliniuose pastoviai atlieka vandens kokybės ir natūralios mitybinės bazės tyrimus. Nuolatiniai žuvų gyvenamosios aplinkos tyrimai leidžia numatyti galimus vandens kokybės pokyčius tvenkiniuose. Gautų tyrimų rezultatų analizė įgalina laiku imtis priemonių, kad būtų pašalinti neigiami veiksniai, galintys lemti žuvų augimą.

Dažna žuvų kritimo priežastimi vasaros laikotarpiu, ypač mažuose vandens telkiniuose, gali būti deguonies stygius rytiniu paros metu, prieš švintant dienai. Privatūs žuvų augintojai prie savo sodybų turi įsirengę nedidelius, seklius tvenkinukus be pratekėjimo, tačiau neturėdami žuvininkystės patirties, stengiasi į juos suleisti kuo daugiau ir įvairesnių žuvų. Tai viena iš priežasčių, kodėl tvenkinių žuvims ima trūkti deguonies.

Kita priežastis – mikroskopiniai dumbliai. Kaip ir visiems gyviems organizmams, jiems kvėpuoti reikalingas deguonis. Vasarą, intensyviausiu augalų vegetacijos laikotarpiu, dumbliai gausiai vystosi vandens telkinyje kartu su aukštesniąja augmenija. Jų augimo pikas būna antroje vasaros pusėje, kai aukščiausia oro ir vandens temperatūra ir tvenkinio vandenyje gausu biogeninių elementų, reikalingų jiems augti. Tvenkiniuose dažniausiai sutinkami žaliadumbliai ir melsvadumbliai. Gausus dumblių kiekis mažina vandens skaidrumą, o tvenkinio vanduo įgyja žalsvą ar net žaliai melsvą spalvą.

Dienos metu, vykstant fotosintezei, dumbliai vandenį prisotina deguonimi. Tačiau tamsiuoju paros metu fotosintezė nevyksta ir dumbliai iš deguonies gamintojų tampa vartotojais, todėl prieš saulei patekant, deguonies atsargos vandenyje sumažėja iki kritinių kiekių, deguonies kiekio rodiklis gali net pasiekti nulinę padalą, kai žuvys ima dusti.

Norint išvengti minėtos problemos, rekomenduotina pastoviai sekti vandens temperatūrą, deguonies kiekį ir vandens skaidrumą tvenkinyje. Vandens skaidrumui esant mažesniam nei pusė vidutinio telkinio gylio, būtina imtis priemonių žuvis apsaugoti nuo galimo dusimo.

Pirmiausia reikia apriboti žuvų šėrimą. Taip pat, jei yra galimybė, padidinti vandens pratekėjimą. Jei tokios galimybės nėra, įvairiausiais būdais aeruoti vandenį įrengiant kriokliukus, fontanėlius, įjungiant aeratorius ir kt. Taip visais įmanomais būdais stengtis padidinti deguonies kiekį nenaudojant cheminių medžiagų dumbliams nusodinti.

Visada rekomenduotina laiku atlikti cheminius ir biologinius vandens kokybės tyrimus  ir patologinius žuvų tyrimus laboratorijoje, kad būtų galima tiksliai nustatyti žuvų kritimo priežastis.

Dalintis