2016-03-09
Upinės plekšnės kandidatuoja į kvotuojamų rūšių sąrašą
Upinės plekšnės, kurias žvejoja Lietuvos žvejai LIEZ, priklauso 26–28 išteklių grupei. Tarptautinės jūrų tyrinėjimų tarybos (toliau – TJTT) ataskaitos duomenimis šių išteklių gausumas ir bendra biomasė pradėjo mažėti nuo 2012 m. dėl galimai didelių išmetamų atgal į jūrą kiekių. Kokia dalis išmetamų plekšnių išgyvena, nėra tiksliai apskaičiuota, todėl 2016 m. 26–28 parajoniuose TJTT rekomenduoja mažinti upinės plekšnės sugavimus daugiau negu 20 %. Nuo 2017 m. sausio 1 d. bus draudžiama išmesti ir jūrines plekšnes atgal į jūrą (pagal Reglamento (ES) Nr. 1396/2014 reikalavimus), todėl visoms Baltijos šalims reikės rinkti daugiau biologinių ir sugavimo duomenų apie šią rūšį.
Nors upinės plekšnės nėra kvotuojama žuvų rūšis, tačiau TJTT ekspertų grupės renka biologinius parametrus ir ieško optimaliausių metodų šių žuvų ištekliams skaičiuoti. Upines plekšnes Lietuvos žvejai sugauna kaip priegaudą menkių žvejybos metu ir jos dažniausiai žūklaujamos dugniniais tralais (OTB). ŽDIS duomenų bazės duomenimis upinių plekšnių sugavimai 2015 m. TJTT 26 parajonyje siekė 235 t arba daugiau kaip 1 mln. vnt., o išmetimai sudarė 81 t (arti 800 tūkst. individų).
2015 m. Lietuvos laivais TJTT 26- ame parajonyje sugautų upinių plekšnių kokybinės ir kiekybinės charakteristikos
|
Laimikio kategorija |
Iškrovimai |
Išmetimai |
||||
|
Amžius, metai |
Kiekis, tūkst. vnt. |
Vidutinis svoris, g |
Vidutinis ilgis, cm |
Kiekis, tūkst. vnt. |
Vidutinis svoris, g |
Vidutinis ilgis, cm |
|
2 |
1,4 |
125,0 |
21,7 |
36,9 |
55,6 |
16,5 |
|
3 |
67,4 |
133,2 |
22,9 |
399,9 |
85,9 |
19,3 |
|
4 |
227,9 |
157,6 |
24,3 |
232,0 |
121,7 |
22,0 |
|
5 |
184,5 |
190,4 |
25,9 |
65,4 |
139,6 |
23,1 |
|
6 |
108,8 |
205,5 |
26,7 |
30,4 |
154,1 |
24,1 |
|
7 |
119,2 |
226,7 |
27,7 |
18,8 |
171,5 |
25,1 |
|
8 |
133,2 |
257,2 |
28,9 |
9,1 |
192,6 |
26,2 |
|
9 |
87,4 |
284,6 |
30,0 |
4,0 |
201,5 |
26,7 |
|
10+ |
111,8 |
330,3 |
31,6 |
3,1 |
205,9 |
27,2 |
|
Iš viso |
1041,6 |
|
|
799,6 |
|
|
|
Iškrauta, t |
235,1 |
81,2 |
||||
Remiantis Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus duomenimis upinių plekšnių, kurių amžius yra iki 5 metų, vidutinis ilgis ir svoris yra didesnis lyginant su ankstesniais tyrimų metais, tačiau nuo 6 metų amžiaus ir vyresnių upinių plekšnių, pagautų 2015 m., vidutinis ilgis ir svoris yra mažesnis (kuo žuvys yra vyresnės, tuo skirtumas yra didesnis). Tam įtakos gali turėti upinių plekšnių migravimas iš skirtingų regionų, kur jų augimo tempas skiriasi, bei skirtingas amžiaus nustatymo metodas ankstesniais metais (iki 2013 m.). Taip pat upinių plekšnių vidutinis svoris visose ilgio grupėse yra panašus lyginant su 2014 m. Tačiau yra matoma, kad nuo 2012 m. upinės plekšnės vidutinis svoris visose ilgio grupėse mažėja, ypač tai yra matoma tiriant didesnes negu 28 cm žuvis.
Dalintis