Žuvininkystės tarnyba

Ungurys – viena vertingiausių Lietuvos vandenyse sutinkamų žuvų. Tradiciškai į Lietuvos vandens telkinius unguriai pakliūdavo dviem keliais: natūraliai, kai ungurių mailius po kelerių metų kelionės per Atlanto vandenyną bei Šiaurės ir Baltijos jūras pasiekdavo Kuršių marias, kur didžioji dalis mailiaus ir likdavo, o kita dalis dar kildavo upėmis aukštyn ir ten apsigyvendavo. Nemažai ungurių į Lietuvos ežerus atkeliaudavo lėktuvais iš Anglijos, Ispanijos, Italijos ar Prancūzijos.

Kol Kuršių marias gausiai papildydavo natūrali jauniklių migracija, ungurių ištekliai Lietuvoje buvo geros būklės. Situacija tiek Lietuvoje, tiek ir visame Europos žemyne ėmė keistis nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio, sumažėjus atplaukiančių jauniklių. Natūraliai užaugusių ungurių iki šiol dar galima sugauti Klaipėdos sąsiauryje, tačiau tiksliai nustatyti, ar ungurys natūraliai atmigravęs ir užaugęs Kuršių mariose, ar dirbtinai įveistas į ežerus, ten užaugęs ir dabar migruojantis neršti į Sargaso jūrą – pasakyti sunku. Tai galima nustatyti tik atlikus brangius kilmės analizės tyrimus, kai iš ungurių galvos paimami otolitai ir tiriama cheminių elementų sudėtis. Europos telkiniuose unguriai gyvena ilgai, dauguma jų brandos pasiekia 7–15 metais, šiaurinėse platumose – dar vėliau. Lėtai ir ilgai augančių migruojančių žuvų grupėje išteklių mažėjimo pasekmės dėl užterštumo, parazitų, užtvankų ar intensyvios žvejybos nebūna staigios. Tačiau nuo praėjusio dešimtmečio visoje Europoje ungurių išteklių nykimo (netgi naikinimo) procesas įsibėgėjo ir tapo visiškai nevaldomas.

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) vykdo ungurių išteklių atkūrimo darbus Lietuvoje. Pirmieji didesnio masto ungurių įveisimo darbai pradėti 2011 metais įgyvendinant projektą „Europinių ungurių išteklių atkūrimas Lietuvoje. Per šį laikotarpį į ežerus bei upes išleista daugiau nei 3 milijonai vienetų Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus Laukystos poskyryje paaugintų ungurių. Žuvų įveisimu Žuvininkystės tarnybos darbai nesibaigia – būtina įvertinti, kaip unguriai prisitaiko, ar išlieka tuose vandens telkiniuose, į kuriuos buvo įžuvinti, koks jų augimo tempas. Žuvininkystės tarnybos specialistai, mokslinių tyrimų ir stebėsenos tikslais atlieka specialiąsias žvejybas telkiniuose, į kuriuos buvo įveisti unguriai tam, kad nustatytų įžuvinimo efektyvumą, ungurių gyvenimo sąlygas, tiria apsikrėtimą ungurių parazitais. Reikia pažymėti, kad iš Lietuvos ežeruose sugautų tirti geltonosios bei sidabrinės stadijos ungurių daugiau nei 95 procentai buvo patelės. Kai kurių ungurių skrandžiuose buvo aptikta vėžių jauniklių, nors žvejai verslininkai buvo įsitikinę, kad tame ežere vėžiai negyvena.

Dalintis