Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Trišalės derybos dėl Baltijos jūros žuvų žvejybos kvotų

2012 m. spalio 9 d. Briuselyje vyko trišalės derybos dėl Baltijos jūros žuvų žvejybos kvotų. Lietuvai atstovavo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjas Tomas Zolubas, Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje žuvininkystės atašė Agnė Razmilavičiūtė-Palionienė, atašė pavaduotoja Sigita Meškelevičiūtė. Trišalėse derybose dalyvavo Europos Komisijos, Europos Tarybai pirmininkaujančio Kipro ir Lietuvos atstovai.

Lietuva pripažino, kad ankstesniais metais priimtos priemonės padėjo priartėti prie tausesnės žvejybos ir geresnės išteklių būklės Baltijos jūroje. Lietuva palaiko šių metų Komisijos pasiūlymą dėl 2013 m. Baltijos jūros kvotų. Buvo pasirinktas teisingas kelias siekti Fmsy (maksimalaus tausojančio derliaus mirtingumas dėl žvejybos) ir tuo pačiu metu ginti žvejybos sektoriaus interesus. Pasiūlymas užtikrina balansą tarp sektoriaus interesų ir tausaus išteklių valdymo. Vis dėlto Komisijos siūlymas dar galėtų būti tobulinamas.

2012 m. birželio mėn. Europos Ministrų Taryba pasiekė bendrą sutarimą dėl Bendrosios Žuvininkystės Politikos reformos, kuriame teigiama, kad Fmsy turi būti pasiektas iki 2015 m., bet ne vėliau kaip iki 2020 m. Lietuva paprašė laikytis šio požiūrio, nustatant konkrečius bendrus leistinus sugauti kiekius (BLSK). Turėtume vengti ypač didelių BLSK svyravimų ir tokių situacijų, kai vienais metais BLSK drastiškai mažinamas, o kitais – to paties ištekliaus BLSK didinamas. Lietuva norėtų, kad Fmsy būtų siekiama įmanomai nuosekliu būdu. Nustatant BLSK reikia įvertinti tam tikrų išteklių tarpusavio sąveiką ir ekosisteminius veiksnius, kurie kartais ištekliams gali turėti kur kas didesnės įtakos nei žvejyba. Lietuva pripažįsta daugiamečių valdymo planų (DVP) reikšmę ir todėl palaiko tiek galiojančių DVP, tiek pasiūlymų dėl DVP panaudojimą siekiant nustatyti BLSK.

Pagrindinis dabartinis Lietuvos interesas – pelaginiai Baltijos jūros ištekliai: centrinio Baltijos jūros baseino strimelė ir Baltijos jūros šprotai. Lietuva siekia, kad BLSK šiems ištekliams būtų didinamas nors 15 proc. daugiau nei Komisijos pasiūlyme – norą turėti didesnes pelaginių žuvų kvotas, ypač šprotų grindžiamas tuo, kad Lietuvos laivynas yra labai senas ir neefektyvus, jo veiklos kaštai yra santykinai didesni nei modernių laivynų. Didesnės kvotos yra būdas tiems laivams dirbti rentabiliau. Laivyno problemą Lietuva mini ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo diskusijose prašydama užtikrinti galimybę seniems ir nedraugiškiems aplinkai laivynams atsinaujinti. Kitu atveju, gali nutikti, kad 2015 m., kai daugumai Baltijos jūros išteklių bus pasiektas Fmsy, Lietuva nebeturės laivyno šiems ištekliams žvejoti.

Dėl menkių išteklių Lietuva palaiko Komisijos pasiūlymą, kuris paremtas DVP, tačiau galimas ir Danijos pasiūlymo vakarinių menkių BLSK mažinti daugiau palaikymas, kadangi tik tai galėtų sudaryti galimybę iki 2015 m. pasiekti Fmsy vakarinių menkių ištekliams. Lietuva palaiko Komisijos siūlymą dėl žvejybos pastangų ir dėkoja, kad praėjusiais metais buvo įvesta lankstumo galimybė. Lietuva pateikė Komisijai duomenis apie žvejybos pastangų panaudojimą 2011, 2012 m., iš kurių matyti, kad šia lankstumo galimybe Lietuva naudojosi, palankiai vertina, kad tokia galimybė yra išlaikoma ir 2013 m. Pastangų režimas veikė tik tinklais žvejojančius laivus, traleriams pastangų limitavimas jokios įtakos neturėjo. Ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva siūlo apskritai atsisakyti pastangų limitavimo menkių žvejybai, nes mano, kad BLSK sistema yra pakankama, norint valdyti Baltijos jūros žvejybos galimybes.

Komisija pasižymėjo horizontaliąsias Lietuvos pastabas. Manoma, kad didesnis BLSK didinimas gali lemti, kad kitais metais vėl teks mažinti pelaginių išteklių BLSK. Pastebima, kad išteklių būklės pokyčius nėra lengva nuspėti, kad jie yra nestabilūs, todėl didesnis BLSK didinimas sukeltų tam tikrą riziką. Dėl laipsniško Fmsy siekimo – Komisijos požiūriu, kai BLSK reikia mažinti, tada galima laikytis laipsniško mažinimo, kad pramonė mažiau nukentėtų, tačiau, kai Fmsy beveik pasiektas ir BLSK galima didinti, Komisijos manymu, laipsniškumo galima nebesilaikyti. Dėl tausaus požiūrio į menkių išteklius Komisija dėkoja Lietuvai, nes iš tikro menkių DVP numatytas tikslinis vakarinių menkių mirtingumas yra didesnis nei Fmsy ir laikydamiesi plano negalėtume pasiekti Fmsy iki 2015 m. Dėl prašomos paramos laivynui atnaujinti Komisija tikisi, kad pirmininkaujantis Kipras šį Lietuvos argumentuotą prašymą pasižymėjo ir atkreips dėmesį, kai bus siekiama bendro požiūrio dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo.

Pernai Lietuvos laivynas patyrė sukrėtimą, kai šprotų ir strimelių kvotos buvo sumažintos drastiškai. Lietuva mano, kad laivynas pasirengęs prisiimti riziką, kad gautų didesnes 2013 m. kvotas. Be to, kaip pripažįsta Komisija, išteklių būklė nėra stabili ir lengvai prognozuojama, todėl turėtume dabar BLSK didinti labiau, leisti dėl drastiško BLSK mažinimo kentėjusiems laivams pasinaudoti didesnėmis galimybėmis, o 2013 m. realiai pamatysime – 2014 metais galbūt nebereikės mažinti. Lietuva supranta, kad pagal Komisijos pasiūlymą Fmsy būtų pasiektas jau kitais metais, tačiau visgi nori laikytis horizontalaus principo dėl Fmsy laipsniško siekimo. Dėl pastangų režimo – 10 proc. lankstumas tinkamas, didinti nebūtina, taigi visiškai palaiko Komisijos siūlymą.

Komisija pasiūlė pagalvoti apie būsimą Lietuvos pirmininkavimą, nes didesnis kvotų didinimas 2013 metams gali lemti, kad kitais metais (kai Lietuva pirmininkaus Europos Tarybai) vėl bus siūloma mažinti BLSK. Lietuva tai supranta, tačiau šiemet Lietuva pasirinko ginti pramonės interesus. Tikimės, kad ateinančiais metais pasiūlymas dėl kvotų bus toks pat geras.

 

Share iconDalintis