Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Trišalės derybos dėl Baltijos jūros žuvų žvejybos kvotų

2011 m. spalio 14 d. Briuselyje vyko trišalės derybos dėl Baltijos jūros žuvų žvejybos kvotų. Lietuvai atstovavo Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje žuvininkystės atašė Agnė Razmilavičiūtė-Palionienė ir Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje departamento Žvejybos reguliavimo skyriaus vedėjas Tomas Zolubas. Trišalėse derybose dalyvavo Europos Komisijos (tarp jų ir komisarė Maria Damanaki), Europos Tarybai pirmininkaujančios Lenkijos ir Lietuvos atstovai. Pirmininkaujantysis suteikė mūsų atstovams progą pristatyti Lietuvos poziciją, kuri didžiąja dalimi buvo parengta, vadovaujantis keturšale deklaracija (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos). Pozicijos esmė dėl Baltijos jūros žuvų žvejybos kvotų 2012 metams yra tokia:

  • siekti tikslo iki 2015 m. palaipsniui atkurti žuvų išteklius iki didžiausio tausią žvejybą užtikrinančio sužvejotų žuvų kiekio, išvengiant pernelyg didelių bendro leidžiamo sužvejoti svyravimų ir tuo pačiu atsižvelgiant ne tik į biologinius, bet ir į socialinius-ekonominius aspektus;
  • laikytis Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiamečio plano, ypač jo nuostatų ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto rekomendacijų dėl žvejybos dienų skaičiaus;
  • didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, taikant 25 proc. didžiausią BLSK metinio mažinimo normą, naudoti tik pasiekus reikiamą žvejybos intensyvumą ( netaikyti automatiškai) ir turint pakankamai mokslinių duomenų apie išteklių būklę.

Kitos pozicijos nuostatos pagal aktualias Lietuvai rūšis:

Menkių kvotas 25-32 ir 22-24 Tarptautinės jūros tyrinėjimo tarybos (TJTT) parajoniuose Komisija siūlo padidinti atitinkamai 15 ir 13 proc. Lietuva tam pritaria, tačiau skatina kuo greičiau peržiūrėti daugiametį menkių išteklių valdymo planą, kadangi menkių ištekliai yra geros būklės, o dabartinis planas neleidžia didinti arba mažinti menkių kvotų daugiau nei 15 proc.

Komisija siūlo nekeisti menkių žvejybos dienų skaičiaus ir palikti tokį, koks yra 2011 m., t. y. 163 dienas vakarinės (22-24 TJTT parajonių) ir 160 (25-32 TJTT parajonių) dienų rytinės dalies atlantinių menkių žvejybai. Lietuvos nuomone, rytinės dalies menkių žvejybos dienų skaičius turėtų padidėti 30 proc., kadangi taip numato daugiametis menkių išteklių valdymo planas, be to, taip rekomenduoja Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas.

Komisija siūlo Centrinės Baltijos strimelių (25-27, 28,2, 32 TJTT parajoniai) žvejybos kvotą mažinti 33 proc. Tačiau Lietuva, atsižvelgdama į keturšalę deklaraciją, siūlo mažinti tik 12 proc., kadangi toks drastiškas kvotos mažinimas neigiamai atsilieptų šios rūšies žuvis žvejojančioms įmonėms.

Komisija siūlo šprotų (22-32 TJTT parajoniai) žvejybos kvotą mažinti 26 proc. Lietuva, atsižvelgdama į keturšalę deklaraciją, siūlo mažinti 15 proc., kadangi toks drastiškas kvotos mažinimas neigiamai atsilieptų šios rūšies žuvis žvejojančioms įmonėms.

Komisija siūlo lašišų (21-31 TJTT parajoniai) žvejybos kvotą dėl galimai nelegalios žvejybos mažinti net 79 proc., tačiau Lietuva siūlo lašišų kvotas mažinti tik 15 proc., nes nesutinka, kad nelegali žvejyba 22-31 TJTT parajoniuose yra tokio masto.

Share iconDalintis