Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Toliau vykdomi menkių ir upinių plekšnių biologiniai tyrimai

Vykdydami Lietuvos nacionalinę žuvininkystės duomenų 2014–2016 m. rinkimo programą, keturi Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vyriausieji specialistai vyko į žvejybos uostą atlikti planinės iškraunamų žuvų biologinės analizės. Šių tyrimų tikslas – kiekvieną mėnesį stebėti ir registruoti duomenis apie iškraunamų žuvų ilgio struktūrą, atsižvelgiant į laivo dydį, žvejybos įrankius ir žvejybos rajonus. Šie duomenys reikalingi verslinės žvejybos metu sugaunamų žuvų biologiniams parametrams įvertinti bei išteklių dydžiui nustatyti. Tam tikslui atsitiktine tvarka arba pagal galimybes yra pasirenkami į uostą grįžtantys žvejybos laivai, iš kurių laimikių atrenkami mėginiai žuvų ilgiui matuoti. Šį kartą buvo pasirinkti keli laivai, kurie žūklavo dugniniais tralais (OTB) Baltijos jūros Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos teritorijoje. Iš viso buvo išmatuota 340 įvairaus dydžio kategorijų menkių ir 130 vnt. upinių plekšnių.

 

Menkės. Balandžio mėnesio tyrimai rodo, kad dugninių tralų žvejybos laimikiuose pagal dydžio kategorijas dominuoja V kategorijos menkės, kurios vidutiniškai sudaro apie 69% nuo visų iškraunamų šios rūšies žuvų (1 lentelė). Mažesnę, 25% dalį sudaro smulkesnės, VI kategorijos menkės.

 

1 Lentelė. Menkių, gaudomų dugniniais tralais, procentinė sudėtis pagal dydžio kategorijas

Menkių dydžio kategorija

Dalis, %

< 35 cm (ŠGP)

2,7

35–37 cm (VI kategorija)

25,4

38–50 cm (V kategorija)

69,2

51–60 cm (IV kategorija)

2,7

 

Dugniniais tralais žvejai daugiausia sugauna 35–46 cm ilgio menkių, o stambesnių žuvų pasitaiko tik pavieniai egzemplioriai (1 pav.). Ši tendencija stebima nuo 2013 metų ir panašu, kad stambesnių menkių dar teks palaukti.

 

 

Upinės plekšnės. Šių žuvų dugniniuose traluose pasitaiko kaip priegauda menkių žvejybos metu. Iškrauti atrenkamos nuo 27 cm ir didesnės plekšnės. Dažniausiai sugaunama 32–33 cm dydžio upinių plekšnių (2 pav.).

 

 

Šių plekšniažuvių nerštas vyksta vasario–kovo mėnesiais, tačiau gali trukti ir iki balandžio, todėl šiuo metu žvejai iškrauti atrenka tik tas plekšnes, kurios dar nėra išneršusios ir yra pakankamai įmitusios. Lyginant su I metų ketvirčiu vidutinis iškraunamų upinių plekšnių svoris sumažėjo apie 10%. Artėjant vasarai išsekusių po neršto žuvų tik daugės, todėl jų paklausa sumažės.

 

Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyrius dėkoja žvejybos laivų savininkams, kapitonams ir įgulų nariams už pagalbą renkant šiuos duomenis.

 

 

Share iconDalintis