Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Tarptautinės jūrų tyrinėjimų tarybos darbo grupės susirinkimas dėl Baltijos jūros daugiarūšio žuvų išteklių valdymo modelio

Kovo mėnesį Danijos mieste Šarlotenlunde susirinko grupė Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (toliau tekste – TJTT) mokslininkų, Europos Komisijos ir Baltijos jūros regioninės patariamosios tarybos atstovų ir nemažai žuvininkystės srities vadybininkų aptarti galimybių taikyti daugiarūšį modelį ir teikti TJTT rekomendacijas dėl 2013 metų Baltijos jūros žuvų kvotų skyrimo. Į šį sustikimą buvo išvykęs Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijosŽvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjas Tomas Zolubas. Darbo grupė tęsė 2011 m. gruodžio mėnesį TJTT būstinėje Danijoje pradėtą darbą.

Ilgą laiką TJTT darbo grupių tikslas buvo formuoti ekosisteminį požiūrį į žuvininkystės valdymą, kadangi toks požiūris leidžia įvertinti žuvų rūšių tarpusavio sąveiką ir aplinkos veiksnius. Tačiau dėl tarprūšinių sąveikų modeliavimo sudėtingumo buvo nuspręsta tokį modelį pirmiausia taikyti rytinei Baltijos jūrai, kadangi čia santykinai nesudėtinga tarprūšinė sąveika (didžiąją ichtiocenozės biomasės dalį sudaro menkės, strimelės ir šprotai), o sukauptų žinių lygis palyginti pvz., su Šiaurės jūra, kuri yra daugialypė ir žymiai sudėtingesnė, yra gana aukštas.

Darbo grupės tikslas buvo pristatyti tam tikrų daugiarūšių modelių veikimą ir nustatyti galimus jų taikymo privalumus ir trūkumus. Nuspręsta dar kartą atidžiai šiuos modelius peržiūrėti.

Nauji moksliniai duomenys rodo, kad menkių ištekliai žymiai padidėjo, tačiau neišsiplėtė jų mitybinis arealas (kaip buvo 20 a. aštuntajame dešimtmetyje), todėl mažėja menkių įmitimas ir didėja jų kanibalizmo lygis. Tuo pačiu metu šprotų ištekliai pietinėje Baltijoje žymiai sumažėjo, todėl sumažėjo ir sritys, kur yra abiejų rūšių žuvų ir vyksta stipri tarprūšinė sąveika. Iš dalies susirinkimo metu padaryti sprendimai dėl įvairaus laipsnio rūšių tarpusavio sąveikos skirtinguose Baltijos rajonuose. Kadangi didžioji menkių išteklių dalis yra Centrinėje Baltijoje, šiame rajone, palyginti su šiaurine Baltijos jūros dalimi, kur realiai stebima tik strimelių ir šprotų sąveika, yra santykinai stipri tarprūšinė menkių, strimelių ir šprotų sąveika. Darbo grupė sutarė, kad esamus daugiarūšius modelius reikia iš esmės koreguoti atsižvelgiant į tarprūšinės sąveikos skirtumus skirtinguose rajonuose. Be to, daugiarūšis modelis tinka apskaičiuoti mirtingumo dėl žvejybos reikšmes rūšims, kurios yra priklausomos viena nuo kitos (skirtingai nei taikant vienos rūšies modelius), todėl sprendimus priimantiems asmenims bus pateikta nemažai scenarijų, pagal kuriuos mirtingumas dėl žvejybos galės kisti tam tikrose ribose Šie scenarijai bus pateikti 2012 m. TJTT rekomendacijose dėl Baltijos jūros žuvų žvejybos kvotų.

Susirinkime padaryta išvada, kad reikalingi dideli modelio pakeitimai ir po kovo mėnesio pabaigoje Rostoke įvyksiančio Mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) susirinkimo TJTT sieks patikimų modelių modifikavimo rezultatų. Šiais metais TJTT pateiks mokslines rekomendacijas, kaip taikyti daugiarūšį modelį (SMS) dėl Baltijos jūros kvotų, tačiau, nebus atsisakyta ir vienos rūšies modelių. Sprendimai dėl Baltijos jūros kvotų turėtų būti priimti 2012 m. spalio mėnesį Europos Sąjungos Taryboje (Ministrų Taryba).

Share iconDalintis