Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Tarp aptariamų klausimų – požeminis vanduo ir žuvininkystė

 

Žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis susitiko su aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku aptarti bendrų žemės ūkio gamybos ir aplinkos apsaugos sąlyčio taškų. Susitikime aptarti klausimai dėl Žemės gelmių įstatyme numatyto mokesčio už gręžinį gyvulininkystės ūkiams, dėl Žemės ūkio ministerijos atstovo įtraukimo į Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų panaudojimo tarybos sudėtį, dėl sureguliuotų upelių (melioracijos griovių)  ir kitos aktualijos.

 

Požeminis vanduo – ir gyvulininkystei

Šalies požeminio vandens ištekliams naudoti jau nebepakanka tik įregistruoti vandenvietę, šiam tikslui reikia gauti ir leidimą. Tai nustato neseniai Vyriausybės patikslintos Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo taisyklės. Leidimus išduoda Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

 

Leidimas yra privalomas, jeigu iš telkinio ar vandenvietės išgaunama ar planuojama išgauti daugiau kaip 100 kubinių metrų (galiojo iki 2015 m. spalio 31 d.), o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nauja tvarka – daugiau kaip 10 kubinių metrų požeminio geriamojo gėlo ir gamybinio vandens per parą arba vandeniu aprūpinama daugiau kaip 50 asmenų, ir paimtas vanduo naudojamas ūkinei komercinei veiklai.

 

Į Žemės ūkio ministeriją jau kreipėsi Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, nerimaudama dėl naujosios tvarkos, kuri požeminį geriamąjį gėlą gamybinį vandenį per parą apmokestina nuo 10 kubinių metrų. Asociacijos nuomone, tai stipriai finansiškai palies šalies gyvulininkystės, ypatingai pieno ūkį, taip pat tai niekaip nesuderinama su Vyriausybės patvirtinta Nacionaline gyvulininkystės sektoriaus programa, kuri įgyvendinama didinant gyvulių skaičių, nes šis sparčiai mažėja, diegiant inovatyvias technologijas bei užtikrinant ūkinių gyvūnų gerovę. Visam tam reikia daug materialinių išteklių – tiek savų, tiek ir valstybinių, tarp jų – ir vandens sąnaudų.

 

Pasak viceministro A. Ežerskio, ministerija prašo palikti iki šiol galiojusią tvarką.

 

Aplinkos ministras K. Trečiokas sutiko su Žemės ūkio ministerijos argumentais, priimtas sprendimas apmokestinti tik didesnį kaip 100 kubinių metrų per parą iš gręžinio sunaudojamo vandens kiekį.

 

Žuvininkystė – bendra veiklos sritis

Pasak viceministro A. Ežerskio, žuvivaisa valstybiniuose vandens telkiniuose vykdoma pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintas ir su Aplinkos ministerija suderintas programas, o žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose  programą  įgyvendina Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija – Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Žuvininkystės tarnyba jau daug metų įveisia žuvis į valstybinius vandens telkinius, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, užsiima žuvų išteklių, taip pat ir žvejų mėgėjų pageidaujamų gaudyti žuvų, tokių kaip lašišos, šlakiai, lydekos, starkiai, šamai, kiršliai, karpiai, bei kitų žuvų rūšių įveisimu. Žuvininkystės tarnyba taip pat planuoja pradėti veisti sterles, salačius, ūsorius, kurių laimikiai taip pat domintų žvejus mėgėjus.

 

„Pastaraisiais metais žuvys į valstybinius vandens telkinius, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, buvo įveisiamos ir iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, šiuos darbus organizavo Aplinkos ministerija. Norėdami  geriau koordinuoti žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose darbų koordinavimą, manytume, kad būtų tikslinga Žemės ūkio ministerijos (arba Žuvininkystės tarnybos) atstovą įtraukti į Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų panaudojimo tarybą“, – pažymėjo viceministras.

 

Aplinkos ministras sutiko, kad į minėtosios tarybos posėdžius būtų kviečiami ir ministerijos ar Žuvininkystės tarnybos atstovai, kad darbas būtų efektyvesnis.

 

Susitarta, kad abiem ministerijoms aktualūs klausimai bendruose susitikimuose bus aptariami reguliariai.

 

Informacija paimta iš ŽŪM interneto svetainės

Share iconDalintis