Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Svarstomas klausimas dėl galimybės introdukuoti sterlę (Acipenser ruthenus L.) Lietuvoje

Š. m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje įvyko invazinių rūšių kontrolės posėdis, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl galimybės introdukuoti sterlę (Acipenser ruthenus L.) Lietuvoje. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) Žuvivaisos skyriaus vedėjas Valdas Gečys pateikė Žuvininkystės tarnybos prašymą ir Gamtos tyrimų centro (Ekologijos institutas) bei Baltarusijos Respublikos mokslininkų pagrindimą dėl galimybių introdukuoti sterlę Nemuno upėje aukščiau Kauno HES.

Šiuo metu dėl žmogaus ūkines veiklos (hidrologinio režimo pasikeitimo, pergaudymo, brakonieriavimo, upių užteršimo) ši erškėtinių šeimos žuvis savo areale yra labai reta. Sterlė įrašyta į Tarptautinę, Rusijos Federacijos ir Ukrainos Raudonąsias knygas. Dabartinėje Baltarusijos raudonoje knygoje ši žuvis kaip nykstanti įrašyta į pirmos apsaugos kategorijos rūšių sąrašą. Lietuvoje buvo bandyta šią žuvį įveisti, tačiau nesėkmingai.

Sterlė – pati smulkiausia eršketinių šeimos žuvis, pastoviai gyvenanti tik upėse ir nemigruojanti į jūras. Toks gyvenimo būdas sąlygojo, kad šios žuvies paplitimo areale susidarė keletas lokalinių populiacijų. Šiuo metu sterlė daugiausia paplitusi į Juodąją, Azovo ir Kaspijos jūras įtekančiose Volgos, Dono, Dniepro , Dniestro, Dunojaus ir Kubanės upėse.

Iki šiol Lietuvoje sterles introdukuoti bandyta 3 kartus, tačiau nesėkmingai. Viena iš priežasčių galėjo būti ta, kad sterlės į vandens telkinius buvo išleidžiamos nedideliais kiekiais, vienkartinių akcijų metu, todėl neįsiveisė įvairaus amžiaus ir neršiančių žuvų. Kita vertus, tokią situaciją galėjo lemti ir neūkiškumas bei nepakankama apsauga.

Nuo išleidimo vietos sterlės pajėgios upėmis migruoti iki 200 km. Pagal dugno ir srovės tinkamumą potencialiai veisti tinkama Nemuno atkarpa būtų nuo Kauno iki Mosty miesto (Baltarusija). Lietuvos dalyje susidarytų pakankama erdvė, reikalinga vietinei populiacijai susiformuoti. Atsižvelgiant į natūralią pašarų bazę, rekomenduojamas įveisimo tankis būtų 20–30 vnt./ha sterlių šiųmetukių bei 30–50 vnt./km trivasarių ir keturvasarių sterlių. Tam, kad susidarytų heterogeninė populiacija, reikia nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių neršto brandą pasiekusių žuvų. Atsižvelgiant į tinkamų plotų talpumą keletą metų iš eiles, į minėtą Nemuno atkarpą reikėtų įveisti apie 28–30 tūkst. individų, kad susiformuotų įvairių amžiaus grupių populiacija. Sterlės paprastai subręsta sulaukusios 5 metų, bet jų brandą lemia ir sąlygos.

Baltarusijoje šiuo metu sterlės veisiamos 3 ūkiuose, kur atliekami ir jų genetiniai tyrimai. Šiais metais planuojama jas išleisti į Nemuną. Lietuvoje sterlė šiuo metu neveisiama, tačiau šiai veiklai būtini gamybiniai pajėgumai yra pakankami. Veisimo ir introdukcijos programai įgyvendinti būtų siekiama Europos Sąjungos fondų finansavimo.

Posėdyje nutarta pritarti eksperimentinei sterlės introdukcijai, Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pavesta parengti sterlės introdukcijos programą, kurią ateityje būtų galima svarstyti Tarybos posėdyje ir spręsti klausimą dėl leidimo introdukcijai išdavimo.

Išsamiau el. paštu Valdas.Gecys@zuv.lt tel. (8 5) 2100 511

Share iconDalintis