Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Stabilūs strimelių ištekliai – sėkmingos žvejybos garantas

Tarptautinės jūrų tyrinėjimų tarybos (toliau – TJTT) įvertinimu centrinės Baltijos strimelių neršto biomasė 2015 m. turėjo sudaryti apie 1 007 528 t (7 % daugiau už 1974–2014 m. vidurkį), o 2014 metų strimelių karta pagal gausumą įvertinta kaip didžiausia per pastaruosius 40 metų, todėl 2015 m. visoje Baltijos jūroje šių žuvų ištekliai pasipildė 29,584 mln. individų. 2015 m. Lietuvos žvejai strimelių kvotą (4 772 t) išnaudojo praktiškai visą (99 %). 17,5 % visų strimelių sugauta 25-ame TJTT parajonyje (Danijos išskirtinė ekonominė zona (toliau IEZ), 16,5 % – 26-ame TJTT parajonyje (Lenkijos ir Lietuvos IEZ) ir 60,2 % – 28.2-ame TJTT parajonyje (Latvijos ir Estijos IEZ). Pagal žvejybos įrankius 2015 m. 51,5 % strimelių sužvejota poriniais pelaginiais tralais (PTM) ir 48,5 % – pelaginiais tralais (OТМ). 2015 m. Klaipėdos uoste buvo iškrauta apie 778 t strimelių. Išanalizavus šių žuvų mėginius ir perskaičiavus visą iškrautą kiekį pagal biologines charakteristikas, galima teigti, kad Lietuvos žvejai 26-ajame TJTT parajonyje išgaudė apie 15,5 mln. vienetų strimelių, kurių amžius nuo vienų iki dešimties ir daugiau metų. Šie rezultatai bus naudojami išteklių dydžiui Baltijos jūroje nustatyti.

 

2015 m. Lietuvos laivais TJTT 26- ame parajonyje sugautų strimelių kokybinės ir kiekybinės charakteristikos

Amžius, metai

Kiekis, mln. vnt.

Vidutinis svoris, g

Vidutinis ilgis, cm

1

1,1

14,8

13,2

2

2,0

32,4

17,4

3

2,9

37,8

18,1

4

3,3

44,8

18,9

5

1,5

54,1

20,1

6

1,5

55,9

20,3

7

1,4

60,8

21,0

8

0,8

65,4

21,2

9

0,6

75,3

22,2

10+

0,4

86,0

23,2

Iš viso

15,5

Iškrauta, t

777,7

 

Per pastarąjį dešimtmetį dėl ekosistemos pokyčių suaktyvėjo strimelių, priklausančių skirtingoms populiacijoms, migracija Baltijos jūroje: smulkesnės strimelės iš šiaurinės Baltijos dalies migruoja piečiau, o stambesnės – iš vakarinės Baltijos dalies migruoja į pietrytinę jūros dalį. Tokia migracija daro įtaką Lietuvos IEZ sugaunamų strimelių biologiniams parametrams (ilgio, svorio bei amžiaus). Šių metų mokslinių tralavimų laimikiuose dominavo vienų ir trejų bei ketverių metų amžiaus individai, kurie sudarė 56,7 % nuo visų tiriamų strimelių, o jų vidutinis kūno ilgis kito nuo 11,9 iki 18,5 cm, svoris svyravo 10,3–40,5 g ribose. 2005–2015 metų pagrindinių biologinių parametrų analizė rodo, kad strimelių vidutinis kūno ilgis ir vidutinis svoris kiekvienoje amžiaus grupėje nekinta, todėl strimelių ištekliai LIEZ išlieka stabilūs. Lietuvos IEZ ypatinga tuo, kad čia kovo–birželio mėnesiais vyksta vietinės populiacijos strimelių nerštas. Kaip tik šiuo metu priekrantėje intensyvėja tiek mėgėjų, tiek ir verslinė žvejyba. 2015 m. priekrantėje žvejai sugavo 36 t strimelių ir šis rodiklis yra pats mažiausias per paskutinius 5 metus. Dėl pagerėjusios strimelių išteklių būklės centrinėje Baltijos jūros dalyje 2016 m. kvota buvo padidinta iki 8,6 % ir Lietuvai skirta 5 182 t strimelių.

Share iconDalintis