Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Siūlome įsigyti veisti tinkamų žuvų

Nuotrauka

Žuvų rūšis

Amžiaus

grupė

Mato vnt.

Kaina, Eur. be PVM

Galima įsigyti

Šiuo metu parduodame

2016 m.

Poskyris

Adresas, telefonas

 

Lynai

Įvairaus amžiaus

kg

7,2

Simno poskyris

Kalesninkų k., Simno sen., Alytaus r. Tel. 8 686 32739

II –IV

ketv.

Žeimenos poskyris Ignalinoje

Strigailiškio k., Ignalinos r. Tel. 8 687 10696

II–IV ketv.

 

Sterkai

Šiųmetukai

kg

24,6

Simno poskyris

Kalesninkų k., Simno sen., Alytaus r. Tel. 8 686 32739

IV ketv.

 

Sidabriniai karosai

Įvairaus amžiaus

kg

1,5

Simno poskyris

Kalesninkų k., Simno sen., Alytaus r. Tel. 8 686 32739

II – IV ketv.

Žeimenos poskyris Ignalinoje

Strigailiškio k., Ignalinos r. Tel. 8 687 10696

II – IV Ketv.

Laukystos poskyris

Mančiūnų k., Žaslių sen., Kaišiadorių r. Tel. 8 614 64876

II – IV Ketv.

 

Lydekos

Šiųmetukės,

metinukės

Kg.

5,8

Laukystos poskyris

Mančiūnų k., Žaslių sen., Kaišiadorių r. Tel. 8 614 64876

IV ketv.

Simno poskyris

Kalesninkų k., Simno sen., Alytaus r. Tel. 8 686 32739

IV ketv.

 

Karpiai

Metinukai

kg

3,0

Simno poskyris

Kalesninkų k., Simno sen., Alytaus r. Tel. 8 686 32739

II ketv.

Žeimenos poskyris Ignalinoje

Strigailiškio k., Ignalinos r. Tel. 8 687 10696

II  ketv.

Laukystos poskyris

Mančiūnų k., Žaslių sen., Kaišiadorių r. Tel. 8 614 64876

II  ketv.

Šilavoto poskyris

Mikalinės k., Šilavoto sen., Prienų r. Tel. 8 686 91354

II  ketv.

Dvimečiai

kg

2,8

Simno poskyris

Kalesninkų k., Simno sen., Alytaus r. Tel. 8 686 32739

II

 ketv.

Laukystos poskyris

Mančiūnų k., Žaslių sen., Kaišiadorių r. Tel. 8 614 64876

II  ketv.

Šilavoto poskyris

Mikalinės k., Šilavoto sen., Prienų r. Tel. 8 686 91354

II ketv.

Trimečiai

kg

2,3

Simno poskyris

Kalesninkų k., Simno sen., Alytaus r. Tel. 8 686 32739

II ketv.

Šilavoto poskyris

Mikalinės k., Šilavoto sen., Prienų r. Tel. 8 686 91354

II  ketv.

Reproduktoriai

(Šilavoto veisliniai)

kg

2,8

Šilavoto poskyris

Mikalinės k., Šilavoto sen., Prienų r. Tel. 8 686 91354

II  ketv.

 

Baltieji amūrai

Trimečiai

kg

2,9

Šilavoto poskyris

Mikalinės k., Šilavoto sen., Prienų r. Tel. 8 686 91354

II  ketv.

 

Margieji plačiakakčiai

Trimečiai

kg

2,9

Šilavoto poskyris

Mikalinės k., Šilavoto sen., Prienų r. Tel. 8 686 91354

II  ketv.

 

Rekomendacijos žuvivaisos darbams

Daugelis Lietuvos gyventojų, norėdami paįvairinti savo gyvenamąją vietą, įsirengia tvenkinėlius, kitokias vandens talpyklas, kurias didžiuma iš jų norėtų matyti pilnas gyvybės. Tokią gyvastį jiems gali suteikti juose įkurdintos įvairių rūšių žuvys – tereikia žinoti telkinio vandens kokybę, pratakumą, gylį, užžėlimo augalais laipsnį. Beliks sėkmingai parinkti norimas auginti žuvis.

 

Pratakūs, kieto žvirgždėto dugno tvenkinėliai, kuriuose vanduo šaltas ir švarus, puikiai tinka vaivorykštiniams upėtakiams auginti. Upėtakiams šerti reikėtų minimalių sąnaudų, jeigu juose natūraliai veistųsi jiems maitintis tinkami vandens gyviai: apsiuvos, vandens kirmėlės, įvairūs vabzdžiai, netgi varlės. Be to, tam, kad žinotume, kiek žuvies reikės suleisti į vandens telkinuką, reikėtų apsispręsti, kokiam tikslui žuvį auginsime – tik rekreacijai ir poilsiui, ar siekdami gauti kuo daugiau produkcijos. Auginant vaivorykštinius upėtakius rekreaciniu tikslu, reiktų leisti po 50 vnt. / ha dvivasarių žuvų, kurių svoris 80–100 g. Tokiame tvenkinuke vengtina apgyvendinti lydekas, nes jos labai sumažins vaivorykštinių upėtakių bandą. Norint turėti skaidrų vandenį, kartu su upėtakiais nevertėtų leisti nei karpių, nei karosų.

 

Mažesnio pratakumo, ne tokie gilūs, dumblėtu dugnu bei vešlia suaugusia vandens augmenija tvenkinukai labai tinka karpiams ir karosams auginti. Paprastai juose labiau įšyla vanduo. Kartu su minėtomis rūšimis kaip papildomą žuvį galima auginti ir lydekaites, ypač jeigu suleidžiama daugiau smulkesnių karosų. Taigi mėgėjų žvejybai į tokius telkinukus verta leisti 20 vnt. / ha dvivasarių karpių, 30 vnt.  / ha dvivasarių sidabrinių karosų, o lydekų pakaktų 10 vnt. / ha (įžuvinant šiųmetukais).

 

Į dirbtinius vandens telkinėlius, kurių gylis paprastai nesiekia daugiau kaip 2,5–3 m., ir kurių dugnas labai dumblėtas, o vandens augmenija ypač vešli ir užima maždaug 70–80 proc. nuo viso ploto, reikėtų leisti tik karosus ir lynus – dvivasarių sidabrinių karosų 30 vnt. / ha, dvivasarių lynų – 30 vnt. / ha.

 

Rekreacinei arba poilsinei žuvininkystei daug Lietuvos gyventojų gali pritaikyti turimus savus arba nuomojamus nedidelius natūralius ežeriukus, kurie pagal mokslininkų rekomendacijas netinka intensyviai žuvininkystei, tačiau, mūsų nuomone, labai sėkmingai gali būti naudojami mėgėjų žvejybai.

 

1. Karšiniai ežerai.  Karšiams veisti tinkami ežerai, kurių gylis apie 10–12 m., bet gali būti ir gilesni. Vanduo vidutinio skaidrumo – apie 2–3 m. Dujinis režimas geras. Dugnas dumblėtas tiek pakraščiuose, tiek ir gilesnėse vietose. Litoralės zona plati, užaugusi. Vandens augmenija užima 30–71 proc. ežero ploto. Juose yra visos sąlygos gyventi karšiams, kuojoms, aukšlėms, ešeriams, raudėms, lydekoms, lynams. Į tokius ežerus mėgėjų žuvininkystei galima įleisti dvivasarių karpių – 20 vnt. / ha, dvivasarių sidabrinių karosų – 30 vnt. / ha, dvivasarių lynų – 30 vnt. / ha, įvairiaamžių karšių – 20–40 vnt. / ha, lydekų šiųmetukių – 10 vnt. / ha.

 

2. Starkiniai ežerai. Šie ežerai panašūs į karšinius, tik seklesni – 4–10 m. gylio. Vandens skaidrumas ne didesnis kaip 3 m. Dugnas vietomis kietas, akmenuotas, tačiau dažniausiai dumblėtas. Šiurkščioji vandens augmenija gausesnė negu karšiniuose ežeruose. Būdingos šiems ežerams žuvys: karšiai, kuojos, ešeriai, aukšlės, raudės, lydekos, starkiai, lynai. Tokiuose ežeruose rekomenduojama įžuvinti starkių šiųmetukus – 20 vnt. / ha, lydekų šiųmetukus – 10 vnt. / ha, dvivasarius karpius – 20 vnt. / ha, dvivasarius sidabrinių karosus – 30 vnt. / ha, dvivasarius lynus –30 vnt. / ha.

 

3. Lydekiniai ežerai. Jų gylis iki 5 m. Skaidrumas neviršija 3 m. Dažnai visas ežero plotas būna apaugęs vandens augmenija. Dugnas labai dumblėtas. Pakraščiais pasitaiko liūno. Žiemą galimas žuvų dusimas. Būdingos žuvys: kuojos, ešeriai, lydekos, lynai, karosai. Čia vertėtų įleisti lydekų šiųmetukių – 10 vnt. / ha, dvivasarių sidabrinių karosų – 30 vnt. / ha, dvivasarių lynų – 30 vnt. / ha.

 

4. Karosiniai ežerai. Seklūs 2–3 m. gylio baigiantys užželti ežerai. Vandens skaidrumas mažas – 1 m, aktyvioji vandens reakcija (pH) dažniausiai būna neutrali arba silpnai rūgštinė. Deguonies kiekis vandenyje svyruoja nuo 1 iki 5 mg / l. Tai mažamaisčiai ežerai. Juose gali gyventi deguonies trūkumui nejautrios žuvys: karosai, lynai, ešeriai. Rekreacinei žuvininkystei vystyti tokiuose telkiniuose žuvinimui tinka tik karosai ir lynai. Dvivasarių sidabrinių karosų reikėtų leisti 30 vnt. / ha, dvivasarių lynų – 30 vnt. / ha.

 

Įžuvinimo sėkmė ypač priklauso nuo kruopštaus ir sąžiningo darbo. Įžuvinti atvežti polietileniniai maišai su žuvimis pirmiausia įstatomi į vandens telkinį, kad vandens temperatūra maišuose ir vandens telkinyje būtų bent jau panaši. Kiek sudėtingiau tai padaryti, jei žuvys prie vandens telkinio atvežamos rezervuaruose su deguonimi (tenka kibirais semti ežero ar tvenkinio vandenį ir pilti jį į talpas su žuvimi). Paprastai suvienodinti vandenį iki vieno laipsnio skirtumo pakanka 10-ies minučių. Tada žuvys palaipsniui paskleidžiamos po kuo didesnį telkinio plotą. Ypač dėmesingai reikia žuvinti lydekaites. Jas geriausia žuvinti netoli žolių linijos arba tarp žolių (patogiausia plaukiant valtimi), į vieną kranto linijos metrą išleidžiant ne daugiau kaip 5 vnt. lydekaičių.

 

Įžuvinimo normos nustatomos pagal žuvų amžių. Žinoma, galima į vandens telkinius išleisti minėtų žuvų lervutes, tačiau tam, kad pasiektume tokių pat rezultatų, reikės 10–100 kartų daugiau žuvų.

Share iconDalintis