Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Seminaras dėl atsekamumo nuostatų įgyvendinimo

Š. m. balandžio 12 d. Palangoje vyko seminaras dėl naujų atsekamumo nuostatų įgyvendinimo žuvininkystės sektoriuje. Seminaras buvo skirtas žvejams, pirminiams supirkėjams, perdirbėjams bei tiekėjams. Seminare dalyvavo Žuvininkystės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) bei Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Veterinarijos tarnybos) specialistai.

 

Pagal ES reglamentų 1224/2009 bei 404/2011 nuostatas jau nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios nauji reikalavimai žuvininkystės produktų atsekamumui užtikrinti. Pagal naujus reikalavimus operatoriai turės užtikrinti, kad informacija apie kiekvieną žuvininkystės produktų partiją (toliau – partija) būtų pateikta perkraunant šiuos produktus į dėžes ir ne vėliau nei pirminio pardavimo metu. Kiekviena partija turės būti nustatoma pagal jau suteiktą unikalų identifikacijos kodą. Informacija apie žuvininkystės produktų judėjimą, partijų sujungimą arba išskyrimą turės būti atnaujinama visuose atsekamumo grandies etapuose (žvejyba- supirkimas- perdirbimas- tiekimas į rinką). Ženklinimui būtina informacija:

  • Partijos identifikacijos numeris;
  • Žvejybos laivo pavadinimas ir išoriniai ženklai/ akvakultūros įmonės pavadinimas;
  • Žuvų rūšies FAO alpha-3 kodas;
  • Sugavimo data arba pagaminimo data;
  • Kiekvienos žuvų rūšies svoris kilogramais arba, jei taikytina, kiekis vienetais;
  • Tiekėjo pavadinimas ir adresas;
  • Komercinis ir mokslinis žuvies pavadinimas;
  • Geografinė kilmės vieta;
  • Produkcijos gamybos metodas;
  • Informacija, ar produktas buvo užšaldytas.

Galutiniam vartotojui pateikiama ši informacija:

  • Komercinis žuvies pavadinimas;
  • Mokslinis žuvies pavadinimas;
  • Geografinė kilmės vieta;
  • Produkcijos gamybos metodas ;
  • Informacija, ar produktas prieš tai buvo užšaldytas.

Operatoriai turės užtikrinti, kad ši informacija būtų pridedama prie partijos naudojant atpažinimo priemonę, pvz., kodą, brūkšninį kodą, elektroninę mikroschemą arba panašią priemonę arba žymėjimo sistemą:

  • nuo 2013 m. sausio 1 d. – žuvų, kurioms yra taikomi daugiamečiai planai, produktams;
  • nuo 2015 m. sausio 1 d. – visiems žuvininkystės ir akvakultūros produktams.

Seminaro tikslas buvo supažindinti operatorius su naujais reikalavimais ir aptarti, kokiu būdu šiuos reikalavimus būtų priimtiniausia įgyvendinti. Žuvininkystės tarnybos atstovai informavo, kad Europos Komisija pasirengusi finansuoti valstybių narių parengtus atsekamumo schemos gyvendinimo projektus. Projektai turi būti pateikti Europos Komisijai iki š.m. birželio mėnesio pabaigos. Žuvininkystės tarnybos atstovų nuomone, informaciją apie produktą būtų patogiausia įdiegti viename iš žemiau pateiktų kodų tipų:

Šių kodų privalumas yra gebėjimas sukaupti pakankamai didelį kiekį informacijos ir galimybė nemokamai tą informaciją perskaityti mobiliajame telefone. Šiuo kodu būtų galima užkoduoti dvejopą informaciją:

  • Viešą informaciją, skirtą galutiniam vartotojui;
  • Koduotą informaciją, pateikiamą unikaliame identifikacijos kode.

 

Operatoriams buvo pateikta galima schema, kuri užtikrintų vienareikšmišką žuvininkystės produktų atsekamumą. Pagal šią schemą produkto kodas būtų sukuriamas produktų iškrovimo metu. Tokiu būdu būtų susijungiama su atnaujinta sistema IŽDIS, kuri, suvedus atitinkamus duomenis, sukurtų kodą. Šis kodas, atspausdintas ant lipnių etikečių, būtų klijuojamas ant žuvininkystės produktų dėžių. Vėliau, produktui patekus pas pirminį supirkėją, tiekėją ar perdirbėją, IŽDIS informaciją atnaujintų ir sukurtų papildytą kodą. Tokiu būdu būtų užtikrintas produkto „judėjimo” atsekamumas kiekviename etape ir būtų galima nustatyti visus produkto tiekėjus ir tai, ar žuvininkystės produktų partija nebuvo išskaidyta į kelias, arba kelios – sujungtos į vieną.

 

Anot žvejų, tokius reikalavimus įgyvendinti nebus lengva. Ypač priekrantės žvejams, kurie iškrauna žuvį mažais kiekiais daugelyje iškrovimų vietų. Dauguma žvejų įsitikinę, kad neišvengs problemų dėl internetinio ryšio su IŽDIS sistema. Buvo siūloma, kad pirmą ženklinimą galėtų atlikti pirminiai supirkėjai. Kitos operatorių keliamos problemos:

  • Nepalankios sąlygos laivuose atlikti pradinį ženklinimą (drėgmė, sūrus vanduo);
  • Ne visi turi internetinį ryšį bei kompiuterinę techniką;
  •    Etikečių perteklius ant dėžių (etiketės pagal veterinarinius reikalavimus bei etiketės pagal kontrolės reikalavimus);
  •        Kai kurių žuvų rūšiavimas (strimelių ir šprotų) keltų problemų, nes kiekviena laimikio partija turi būti atskiriama pagal rūšį;
  •        Keblumai identifikuoti kiekvieną partiją, kai žvejyba vyksta ilgiau nei vieną dieną, nes partija turi būti identifikuojama ir pagal žvejybos dieną;
  • Papildoma našta visiems operatoriams;
  • Informacijos dubliavimas.

 

Bendromis pastangomis nutarta:

  • Kol kas apsiriboti tik bandomuoju projektu;
  • Rasti būdų padaryti kai kurių nuolaidų priekrantės žvejams;
  • Ženklinimą pradėti pirminio supirkimo etape;
  •       Išanalizuoti, kaip pereinamuoju laikotarpiu būtų galima didžiąją dalį pradinio ženklinimo atlikti aukciono patalpose.

 

Visos šios galimybės bus svarstomos Žuvininkystės tarnyboje ir aptartos su Europos Komisija.

Share iconDalintis