Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Rusnėje išauginta pirmoji eršketų jauniklių partija paleista į Šventąją

Straipsnis perspausdintas iš www.lrytas.lt:

http://www.lrytas.lt/-13260989211325772615-rusn%C4%97je-i%C5%A1auginta-pirmoji-er%C5%A1ket%C5%B3-jaunikli%C5%B3-partija-paleista-%C4%AF-%C5%A1vent%C4%85j%C4%85.htm

 

Aldona Aleksėjūnienė 2012-01-09 10:55

 

„Beliko du šimtai eršketukų Rusnėje, mūsų įstaigos žuvivaisos baseinuose, ir jie vis dar sparčiai auga. O didžioji šių tauriųjų žuvų jauniklių partijos dalis, kurią užauginome, – 1800 vienetų – jau lapkritį buvo išgabenta į Ukmergės rajoną ir paleista į Šventosios upę“, – žurnalistei praėjusį penktadienį sakė Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyrio vedėjas Stasys Aleksandravičius.

Pasak šio poskyrio vadovo, tai yra šioje įstaigoje dirbančių 12 žmonių kolektyvo sėkmė, kuria ir buvo palydėti 2011-ieji ir sutikti 2012-ieji.
Rusnės žuvivaisos specialistai žengė naują žingsnį, kaupiant ichtiologinę patirtį dirbtinai veisti, paauginti ir paleisti į atvirus švaraus vandens telkinius eršketų mailių. Taip padėti valstybei atkurti seniai Lietuvos vandenyse išnykusių eršketų populiaciją. Niekada per pusės amžiaus darbo istoriją Rusnės ichtiologai eršketų nebandė dirbtinai veisti.
Kolektyvas džiaugiasi ir didžiuojasi, kad pirmas bandymas išauginti „ilgašnipiais“ vadinamus eršketų jauniklius pavyko, nes žmonės gilinosi į technologijos subtilybes ir dirbo su užsidegimu. Žuvivaisos specialistai Dainius Kekys, Vytautas Kėrys, veterinarijos gydytojas Gintaras Banys, poskyrio vedėjas S.Aleksandravičius dabar jaučiasi lyg būtų išlaikę dar vieną profesinį egzaminą.
Iki šiol Rusnės žuvivaisos ceche buvo veisiami šlakiai, lynai, sterkai, vėgėlės, šamai, bet niekada – eršketai. „Tai itin vertingos žuvys, negalėjome atsisakyti gautos progos pabandyti Rusnės cecho baseinuose užauginti mailių. Juo labiau, kad turimą 22 baseinų ūkį papildėme dar šešiais naujais, tam išleidome 17,5 tūkst. litų“,- sako S.Aleksandravičius.
Naujieji baseinai technologiškai pažangesni, aprūpinti ultravioletinėmis lempomis, kita reikiamas mailiaus brendimo sąlygas užtikrinančia įranga, tad galimybės plėtoti įvairių rūšių žuvivaisą dar prasiplėtė.
Beje, Rusnės žuvivaisos įstaiga jau skaičiuoja pusės amžiaus darbo valstybinių vidaus vandens telkinių įžuvinimo istoriją. Rusnės įžuvinimo įmonė buvo įsteigta sovietmečiu, 1961-aisiais, o 1962 metais pavadinta ichtiologine stotimi. Pradžioje inkubuoti žiobrių ikrai, deja, nelabai sėkmingai.
Nepriklausomos Lietuvos laikais šį įstaiga tapo Valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Rusnės filialu. 2010 metų balandį, kai centras buvo prijungtas prie Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus, visi filialai – Rusnės, Šilavoto, Laukystos, Žeimenos, Simno – tapo poskyriais.
Rusnės poskyris valdo keliasdešimt hektarų tvenkinių, užsiima vėgėlių , starkių, šamų veisimu, inkubuoja lynų, šlakių ikrus. Tiesa, šlakių ir lynų šiųmetėje programoje neliko, bet pernai pastarųjų išaugino 900 tūkst. vienetų ir jais įžuvino keliolika vandens telkinių įvairiose Lietuvos vietose. Šlakių jauniklių – iš viso 10,5 tūkst. – teko tik Šyšos ir Šiušio upelėms Šilutės rajone.
Vėgėlių pernai buvo užauginta ir paleista augti laisvėje į atvirus vandenis 0,9 mln. jauniklių,. starkių – 0,92 mln. ir 4,5 mln. šių plėšriųjų žuvų lervučių.
Šiemet Rusnės žuvivaisos ceche bus išauginta ir kovo-balandžio mėnesiais į Nemuno deltos upes paleista 1 mln. vėgėlių, birželį – 1 mln. starkių, liepą-rugsėjį – 10 tūkst. vienetų šamų. Dar 20 tūkst. paaugintų šamų jauniklių bus išvežta į kitus šalies rajonus, įžuvinti jų vandens telkiniai.
O atlantiniai eršketai, šimtmečiais nerštui migravę į Nemuno žemupį, nuo 20 amžiaus šeštojo dešimtmečio čia yra išnykę. Paskutinį kartą suaugęs eršketas Lietuvoje buvo pagautas prieš pusę amžiaus.
Rusnės baseinuose užaugintais tikimasi padauginti šių žuvų populiaciją. Šiemet planuojama užauginti ir vėl į Šventosios vandens tėkmę lapkritį paleisti apie 2 – 2,5 tūkst. eršketų mailiaus.
Šios žuvys, pasak S.Aleksandravičiaus, vežamos iš Lenkijos, kur veisiamos iš Kanados atvežtosios.
Pasakyti,ar Rusnės žuvivaisos cecho baseinuose išaugintais eršketų jaunikliais kada nors bus įžuvintos ir Kuršių marios, S.Aleksandravičius dar negali. Ir nespėlioja.
Specialistai pastebėjo, jog eršketinių šeimos gėlavandenės žuvys, pavyzdžiui, sterlės, kažkada čia bandytos įveisti, bet neprisitaikė .

Share iconDalintis