Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Priekrantės sėkliuose aptinkama iki 20 įvairių rūšių žuvų jauniklių bei smulkių žuvų!

2016 metų balandžio 27–29 dienomis Klaipėdos universitete vyko 9-oji mokslinė-praktinė konferencija „Jūros ir krantų tyrimai 2016“, kurios tikslas – pristatyti naujausius jūros mokslo ir technologijų pasiekimus Lietuvoje. Konferenciją organizavo Klaipėdos universiteto jūros tyrimų atviros prieigos centras, Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas, asociacija „Baltijos slėnis“. Konferencijoje buvo nagrinėjamos dvi pagrindinės temos:

 

1. Jūros aplinkos ir kranto zonos tyrimai: hidrologiniai, geologiniai, biologiniai tyrimai; jūros ir estuarijų ekosistemų tvarus išteklių naudojimas ir apsauga; ekosistemų teikiamos paslaugos.

 

2. Jūrinės technologijos ir sumanioji specializacija: uostų ir jūrinės pramonės technologijos, intelektinių transporto sistemų valdymas; energetiškai efektyvios sistemos; naujos kompozicinės medžiagos; SGD technologijos ir alternatyvi energetika; technologijų poveikis jūrinei aplinkai.

 

Šios temos buvo nagrinėjamos sesijose, kuriose pranešimus pristatė 16 mokslininkų. Iš viso buvo parengti 23 stendiniai pranešimai įvairia tematika. Didelio dalyvių dėmesio sulaukė Žuvininkystės tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vyriausiojo specialisto Ž. Kregždžio parengtas ir pristatytas pranešimas „Žuvų jauniklių rūšinės įvairovės, biologinių charakteristikų, gausumo ir biomasės tyrimai Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje“, nes mažai kam žinoma, jog priekrantės sėkliuose aptinkama iki 20 įvairių rūšių žuvų jauniklių bei smulkių žuvų. Pranešėjas sulaukė nemažai klausimų, tarp kurių: Ar galima pagal mūsų tyrimų rezultatus prognozuoti, koks ateinančiais metais bus otų, upinių plekšnių, stintų, šprotų gausumas ir biomasė?; Kodėl Lietuvos pakrantėje taip skiriasi žuvų rūšių skaičius ties Nida arba Šventąja“; Kaip Lietuvos priekrantėje atsirado juodažiočiai grundalai, ar žvejai noriai gaudo šias žuvis? ir panašių. Diskusijų metu buvo paaiškinta, kad žuvų mailiaus tyrimai yra labai svarbūs žuvų ištekliams prognozuoti ir tokius tyrimus pietryčių Baltijoje atlieka tik 2 šalys – Lietuva bei Latvija. Šie tyrimai ypač aktualūs būsimam upinių plekšnių žvejybos kvotavimui, o duomenys apie mailiaus gausumą yra vieni iš kertinių išteklių dydžiui nustatyti. Žvejų suinteresuotumas žvejoti grundalus yra nemažas, todėl šiuo metu analizuojami teisiniai žvejybos reguliavimo aspektai. Skirtumai tarp žuvų rūšinės įvairovės priekrantėje yra sąlygojami gėlo vandens ištakų iš Kuršių marių bei pačių žuvų migracijos ypatumų.

Share iconDalintis