Žuvininkystės tarnyba

Per pastaruosius keletą metų menkių išteklių vertinimo ekspertai susidūrė su išteklių dydžio Baltijos jūroje nustatymo problemomis. Dėl keletą metų neišnaudojamų kvotų ir žuvų biologinių parametrų pokyčių tradicinis išteklių skaičiavimo modelis nedavė patikimų rezultatų, kas, savo ruožtu, apsunkino išteklių dydžio nustatymo tikslumą ir vėlesnį kvotų skirstymą. Atsirado poreikis atlikti išsamesnę turimų duomenų analizę, inicijuoti papildomus tyrimus ir išsiaiškinti, kas ir dėl kokių priežasčių pasikeitė rytinės Baltijos menkių populiacijoje. Atlikus analizę ir gavus pradinės informacijos, būtina nuspręsti, kokius duomenis ir kaip reikėtų panaudoti menkių išteklių dydžiui įvertinti bei tiems ištekliams valdyti ateityje. Šiam tikslui buvo organizuotas seminaras „Menkių biologinių duomenų panaudojimas ištekliams skaičiuoti“ (angl. Workshop on Biological Input to Eastern Baltic Cod Assessment (WKBEBCA)), kuris vyko kovo 1–2 d. Gioteborge (Švedija). Seminare dalyvavo mokslininkai ir ekspertai, dirbantys su menkių išteklių skaičiavimu ir amžiaus nustatymu, tiriantys šių žuvų fiziologiją, parazitologiją, mitybą, augimą, migraciją ir kt. Seminaro metu buvo pristatyta 16 pranešimų, kuriuose buvo pateikta duomenų apie menkių išteklių ir biologinę būklę, analizės ir mokslinių tyrimų rezultatai, aptarti vykdomi projektai. Susipažinus su mokslinėmis publikacijomis bei pristatytais rezultatais buvo padarytos preliminarios išvados ir sprendimai:

1. Pablogėjus vandens cirkuliacijos sąlygoms, Baltijos jūroje padidėjo plotų, kuriuose trūksta deguonies, ir tie rajonai dažnai sutampa su rytinių menkių nerštavietėmis (Borhholmo, Gdansko ir Gotlando įdubos). Tarp šių trijų nerštaviečių palankiausios sąlygos išliko tik Bornholmo rajone.
2. Dėl Baltijos jūros ekosistemos pokyčių suprastėjo menkių mitybos racionas bei mitybos objektų prieinamumas. Dėl maisto trūkumo stebimas padidėjęs menkių kanibalizmas. Didelė dalis menkių tiesiog badauja ir negauna pakankamai augti reikalingos energijos. Visos šios priežastys galėjo lemti per pastaruosius kelerius metus 1,5 karto sumažėjusį menkių augimo greitį. Dėl maisto nepritekliaus nuo maždaug 2005 m. labai sumažėjo didesnių nei 40 cm ilgio menkių vidutinis svoris.
3. Stebimas padidėjęs parazitų kiekis menkių kepenyse. Tai siejama ir su didėjančia ruonių populiacija Baltijos jūroje. Šie žinduoliai yra galutiniai šiuos parazitus platinantys jų šeimininkai. Parazitų neigiamas poveikis atsiranda tuomet, kai žuvys dėl prastos mitybos nepasiekia reikiamo įmitimo. Taip pat dėl šių veiksnių galimai išaugo natūralus mirtingumas, kuris, skaičiuojant išteklius, yra fiksuotas ties 0.2 koeficientu.
4. Menkių neršto laikotarpis, kuris paprastai prasideda kovo mėnesį, pailgėjo iki rugpjūčio. Kadangi nerštinės migracijos metu žuvys praktiškai nesimaitina, ilgesnis neršto laikotarpis lemia didesnį išsekusių žuvų skaičių.
5. Menkės pradėjo ankščiau bręsti. Jei 2003–2008 metais pasiruošusios neršti menkės dažniausiai siekė 40–45 cm, tai 2011–2016 m. laikotarpiu didžiąją dalį neršiančių žuvų sudarė 30–35 cm ilgio individai. Tai reiškia, kad tokio dydžio menkės subrandina mažesnį ikrų kiekį ir smulkesnius ikrus, todėl mažėja tiek individų, tiek žuvų biomasės ištekliai.
6. Danijos nacionalinis vandens išteklių institutas (DTU Aqua), siekdamas geriau suprasti menkių augimo ypatybes, inicijavo menkių žymėjimo projektą. Daugiau informacijos apie projektą galima rasti čia: www.tabacod.dtu.dk.

Menkių išteklių vertintojai, atsižvelgdami į susiklosčiusią situaciją ir atsiradus duomenų dėl kokybės trūkumų, 2014–2016 m. laikotarpiu rytinės Baltijos menkių išteklių dydį nustatė ne pagal verslinės žvejybos duomenis, o pagal mokslinių tyrimų metu gautus rezultatus (žiūrėti http://www.ices.dk/community/advisory-process/Pages/Latest-advice.aspx). Ar pavyks skaičiuojant išteklius panaudoti gautas žinias, paaiškės balandžio mėnesį vyksiančiame Baltijos jūros žuvų išteklių skaičiavimo ekspertų grupės (WGBFAS) susirinkime Kopenhagoje.

Dalintis