Žuvininkystės tarnyba

Šių metų gegužės 19 d. Šilutėje vyko Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ( toliau – Žuvininkystės tarnyba), Aplinkos ministerijos, mokslininkų ir žvejų susirinkimas dėl stintų išteklių būklės ir žvejybos reglamentavimo.

Stintos – gausiausios Baltijos jūros priekrantės ir Kuršių marių praeivės žuvys. Kadangi jos gana svarbios ir aplinkosauginiu, ir ūkiniu, ir rekreacijos požiūriu, tiek visuomenė, tiek žvejybą reglamentuojančios institucijos ir mokslo įstaigos šiai žuvų rūšiai skiria ypač daug dėmesio. Pagal mokslininkų rekomendacijas nuo 2003 m. buvo uždrausta žvejoti po neršto grįžtančias stintas, todėl, prasidėjus masiniam jų nerštui, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu stintų žvejyba nutraukiama. Nustatomi jų gaudyklių ir sugavimo limitai Kuršių mariose, žvejybos vietų ir įrankių limitai Nemuno žemupyje, apribojamas Baltijos jūros priekrantėje stintas žvejojančių žvejybos grandžių skaičius ir žvejybos įrankių kiekis.

Pagrindinių verslinių žuvų sugavimo Kuršių mariose limitus kasmet nustato Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Bendra komisija žuvininkystės klausimais, atsižvelgusi į abiejų šalių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus ir jų rekomendacijas. Šiemet Lietuvos žvejams leista sugauti 470 tonų stintų, Rusijos – 240 tonų.

Susirinkimo dalyviams pranešimus parengė dr. R. Repečka – Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Jūros ekologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, dr. A. Švagždys – Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vyr. specialistas, dr. Š. Toliušis – Žuvininkystės tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjas, lekt. A. Kontautas – Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto prodekanas. Pranešėjai pristatė stintų išteklių daugiamečių tyrimų rezultatus – pastaraisiais metais stintų lervučių ir jauniklių kiekis buvo rekordiškai didelis, tačiau dėl žvejybai nepalankių hidrometeorologinių sąlygų stintos Baltijos jūroje buvo žvejojamos ne taip intensyviai, kaip tikėtasi. Kadangi dalis įmonių pasitraukė iš žvejybos verslo, žvejybos intensyvumas sumažėjo ir Kuršių mariose bei Nemuno žemupyje (stintų gaudyklių limitas Kuršių mariose buvo sumažintas 2,4 karto – nuo 160 vnt. iki 67 vnt.). Atsižvelgdami į tai, mokslininkai prognozavo vyresnio amžiaus grupių stintų pagausėjimą ir efektyvesnę šių žuvų žvejybą tiek Baltijos jūros priekrantėje, tiek Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje. Tačiau šiais metais į nerštą migravo palyginti nedaug gana smulkių (apie 14,5 cm vidutinio ilgio) stintų. Viena iš stintų išteklių mažėjimo ir kokybės prastėjimo priežasčių galėjo būti itin suintensyvėjusi stintų žvejyba Latvijoje – 2009 metais čia sugauta net 1 941 t stintų. Tam įtakos galimai turėjo ir mūsų šalies verslinė ir mėgėjų žvejyba.

Susirinkime nutarta:

1. Surengti Lietuvos, Latvijos ir Rusijos mokslo bei žvejybą reglamentuojančių ir kontroliuojančių institucijų atstovų susitikimą stintų išteklių būklei įvertinti ir šių žuvų išteklių apsaugos priemonėms aptarti.

2. Parengti stintų išteklių valdymo Lietuvoje planą.

3. Siūlyti Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai sustiprinti stintų žvejybos ir prekybos šiomis žuvimis kontrolę, skirti daugiau dėmesio šių žuvų moksliniams tyrimams.

Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjas

Tomas Zolubas

Dalintis