Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Patvirtintas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas

Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino daugiametį Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planą (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139). Nuo Tarybos reglamento (EB) Nr. 1098/2007 įsigaliojimo, buvo taikomas menkių išteklių valdymo planas, tačiau silkių ir šprotų ištekliams panašūs planai kol kas nebuvo taikomi. Kadangi tarp menkių ir pelaginių žuvų išteklių yra stipri biologinė sąveika, menkių išteklių dydis gali turėti įtakos silkių ir šprotų išteklių dydžiui ir atvirkščiai. Be to, valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai pasisakė už pagrindinių Baltijos jūros išteklių valdymo planų parengimą ir įgyvendinimą. Šiuo reglamentu nustatomas daugiametis planas (toliau – Planas), kuris pagrįstas mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis, jame nurodyti tikslai, kiekybiniai tikslai ir tikslūs jų įgyvendinimo tvarkaraščiai, išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai ir apsaugos priemonės. Atsižvelgiant į menkių, silkių ir šprotų rūšių sąveikos dinamiką ir kartu turint omenyje tų rūšių žvejybos priegaudą, kurią sudaro Baltijos jūroje gyvenančios jūrinės plekšnės, paprastosios upinės plekšnės, paprastieji otai ir švelnieji rombai, sukurtas įvairioms rūšims taikomas žvejybos planas.

 

Planu nustatomas šių Baltijos jūros Sąjungos vandenyse esančių žuvų išteklių (toliau – atitinkami ištekliai) valdymo ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas (toliau – planas) Tarptautinės tyrinėjimų tarybos (ICES) 22-32 pakvadračiuose:

a) menkių (Gadus morhua) ICES 22–24 pakvadračiuose (vakarinės Baltijos jūros dalies menkių);

b) menkių (Gadus morhua) ICES 25–32 pakvadračiuose (rytinės Baltijos jūros dalies menkių);

c) silkių (Clupea harengus) ICES 25, 26, 27, 28.2, 29 ir 32 pakvadračiuose (centrinės Baltijos jūros dalies silkių);

d) silkių (Clupea harengus) ICES 28.1 pakvadratyje (Rygos įlankos silkių);

e) silkių (Clupea harengus) ICES 30 pakvadratyje (Botnijos jūros silkių);

f) silkių (Clupea harengus) ICES 31 pakvadratyje (Botnijos įlankos silkių);

g) silkių (Clupea harengus) ICES 22–24 pakvadračiuose (vakarinės Baltijos jūros dalies silkių);

h) šprotų (Sprattus sprattus) ICES 22–32 pakvadračiuose (Baltijos šprotų).

 

Planas taip pat taikomas jūrinių plekšnių (Pleuronectes platessa), paprastųjų upinių plekšnių (Platichthys flesus), paprastųjų otų (Scophthalmus maximus) ir švelniųjų rombų (Scophthalmus rhombus) priegaudai, sugautai ICES 22–32 pakvadračiuose žvejojant atitinkamus išteklius.

 

Planas padeda pasiekti Bendros žuvininkystės politikos tikslus, visų pirma žuvininkystės valdymui taikant atsargumo principą, ir juo siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, viršijantys dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis (MSY). Planas padeda panaikinti išmetimą į jūrą, išvengiant nepageidaujamo laimikio ir kuo labiau jį mažinant, ir įgyvendinti įpareigojimą iškrauti tų išteklių, kuriems taikomi sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai, laimikį. Planu įgyvendinamas žuvininkystės valdymui taikomas ekosisteminis metodas, siekiant užtikrinti, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis. Planas dera su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma su tikslu iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nustatyta Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje.

 

Tikslinis atitinkamų išteklių žuvų mirtingumas dėl žvejybos turi būti pasiektas kuo greičiau ir, palaipsniui artėjant prie tikslinio lygio, ne vėliau kaip 2020 m. ir po to išlaikomas Plane nustatytų intervalų ribose. Žvejybos galimybės bus nustatomos pagal Plano tikslus ir turės atitikti jame nustatytus tikslinio mirtingumo dėl žvejybos intervalus. Jeigu, remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis, Komisija manys, kad nustatyti mirtingumo dėl žvejybos intervalai nebeatitinka Plano tikslų, Komisija galės skubiai pateikti pasiūlymą tuos intervalus peržiūrėti. Bet kokiu atveju, žvejybos galimybės turės būti nustatomos taip, kad būtų užtikrinta, jog tikimybė, kad tam tikrų išteklių neršiančių žuvų biomasė pasidarys mažesnė už Plane nustatytą ribinį išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos tašką, būtų mažesnė nei 5 %. Išsaugojimo lygio atskaitos taškai, išreikšti kaip minimalūs ir ribiniai tam tikrų išteklių neršiančių žuvų biomasės dydžiai, kurie turi būti taikomi, siekiant išsaugoti visą atitinkamų išteklių reprodukcinį pajėgumą, yra nustatyti Plane. Jeigu mokslinės rekomendacijos nurodys, kad kurių nors atitinkamų išteklių neršiančių žuvų biomasė yra mažesnė negu Plane nustatytas minimalus neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas, bus priimamos visos atitinkamos taisomosios priemonės, siekiant užtikrinti, kad atitinkamų išteklių dydis greitai viršytų dydį, kuriam esant galima užtikrinti MSY. Planu Komisijai suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl techninių priemonių bei priemonių, susijusių su įpareigojimu iškrauti laimikį.

 

Plane nustatyta, kad laikinos žvejybos veiklos nutraukimo priemonės, kurios bus patvirtintos tam, kad būtų pasiekti šio Plano tikslai, galės būti laikomos atitinkančiomis paramos skyrimo reikalavimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014.

 

Ne vėliau kaip 2019 m. liepos 21 d. ir po to kas penkerius metus Komisija pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl Plano rezultatų ir poveikio ištekliams, kuriems jis skirtas, ir tų išteklių žvejybai, visų pirma dėl to, ar pasiekti Plano tikslai.

 

Share iconDalintis