Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Optimistinės šprotų išteklių augimo tendencijos

Šprotai yra greitai bręstančios (lytiškai subręsta būdamos 2 metų amžiaus) žuvys, todėl ir viena karta gali turėti reikšmingos įtakos ištekliams. Daugiamečiai šprotų išteklių svyravimai susiję su klimato kaita, kuri lemia planktono produktyvumą bei plėšrūnų gausumą. Planktono produktyvumas tiesiogiai priklauso nuo deguonimi prisotinto, druskingo Šiaurės jūros vandens įtekėjimo į Baltijos jūrą. 2014 m. stebėtas labai gausus vandens įtekėjimas, kuris sąlygojo ir gausesnę šprotų kartą.

 

Laivu MŽTG „Darius“ LIEZ 2015 m. gegužės mėn. buvo atlikti specializuoti šprotų ištekliams vertinti skirti hidroakustikos tyrimai. Tyrimų rezultatai parodė, kad 2015 m. šprotų biomasės buvo daugiausia per paskutinį dešimtmetį (1 pav.), vadinasi, 2016 m. turėtų daugėti ir šprotų nerštinės biomasės.

 

 

1 pav. Šprotų biomasės ir skaitlingumo įvertinimo duomenys LIEZ pagal pavasario hidroakustinius tyrimus laivu MŽTG „Darius” 2008–2015 m.

 

Eksperimentinių laimikių pagrindą – 88,3% sudarė 8,0–9,5 cm ilgio vienų metų amžiaus žuvys (2 ir 3 pav.). Tai įrodo, kad 2014 m. šprotų ištekliai išties gausiai pasipildė naujais individais. Apie 20 proc. atsigaunančių rytų Baltijoje šprotų šiųmetukų biomasės aptinkama būtent LIEZ. Likusi jų dalis paplitusi Rusijos ir Latvijos IEZ. Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus mokslininkai savo ataskaitose ne kartą rekomenduodavo apriboti šių žuvų žvejybą sekliuose LIEZ vandenyse dėl didelių strimelių bei šprotų jauniklių koncentracijų.

 

 

2 pav. 2015 m. gegužės mėn. hidroakustinių tyrimų metu tralais sugautų šprotų pasiskirstymas pagal kūno ilgį.

 

 

3 pav. Šprotų, sugautų 2015 m. tralais, sudėtis (%) pagal amžių.

 

Šprotų išteklių biomasė Baltijos jūroje nuo 2010 m. mažėja, todėl imtos mažinti ir šių žuvų žvejybos kvotos. 2016 metams Lietuvai skirta 10 125 t. 2015 m. Lietuvos žvejai nežymiai viršijo šprotų kvotos (10 689 t) limitą ir sugavo 10 984 t. Daugiausia šprotų sugauta 25-ajame (Danijos IEZ) ir 28-ajame (Latvijos IEZ) TJTT parajoniuose (atitinkamai 39,9 % ir 45,4 %), o 26-ajame (Lietuvos IEZ) ir 29-ajame (Estijos IEZ) parajoniuose – 7,3 % ir 7,4 %. Pagal žvejybos įrankius 2015 m. 85,3 % šprotų sužvejota poriniais pelaginiais tralais (PTM) ir 14,7 % – pelaginiais tralais (OТМ). Išanalizavus šių žuvų mėginius ir perskaičiavus visą iškrautą kiekį pagal biologines charakteristikas, galima teigti, kad Lietuvos žvejai 26-ajame TJTT parajonyje išgaudė arti 5 600 t arba 560 mln. vnt. šprotų, tarp kurių dominavo 2 metų amžiaus individai (1 lentelė). Šie rezultatai bus naudojami išteklių dydžio Baltijos jūroje nustatymui.

 

1 lentelė. Šprotų, sugautų Lietuvos laivais TJTT 26 – ame parajonyje, kokybinės ir kiekybinės charakteristikos 2015 m.

Amžius, metai

Kiekis, mln. vnt.

Vidutinis svoris, g

Vidutinis ilgis, cm

0

29,31

4,6

8,7

1

72,71

5,2

9,0

2

116,05

8,9

10,9

3

95,07

10,0

11,4

4

74,67

11,0

11,8

5

47,92

12,3

12,5

6

31,10

13,0

12,7

7

46,30

12,9

12,7

8

27,97

14,3

13,2

9

15,17

13,4

13,0

10+

3,44

14,7

13,7

Bendrai

559,7

Iškrauta, t

5563,7

 

 

Share iconDalintis