Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

LR Seimo pranešimas žiniasklaidai: Kaimo reikalų komiteto nariai Klaipėdoje diskutavo apie žuvininkystę

Gegužės 13 d. Klaipėdoje įvyko Seimo Kaimo reikalų komiteto, LR Seimo Europos informacijos biuro ir Klaipėdos miesto savivaldybės ir organizuota diskusija „ES bendros žuvininkystės politikos įgyvendinimo perspektyvos Lietuvoje“.

 

Praėjusiais metais pasibaigusi žuvininkystės politikos reforma kelia daug iššūkių tiek Lietuvai, tiek visai Europos Sąjungai, todėl aptarti kylančias problemas ir galimus jų sprendimų būdus susirinko politikai, žvejai, valstybinių institucijų, mokslo atstovai.

 

Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius atkreipė dėmesį, kad žuvininkystė yra viena svarbiausių šios kadencijos Kaimo reikalų komiteto problemų, kurios tikrai neišspręs dar viena diskusija, tačiau išreiškė viltį, jog paskatins susikalbėjimą tiek pačioje žvejų bendruomenėje, tiek su valstybės institucijomis. Jis taip pat patikino, kad daug dėmesio bus skirta naujos Žuvininkystės įstatymo redakcijos nagrinėjimui. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sveikindamas susirinkusiuosius padėkojo Seimo nariams atvykusiems arčiau žvejų ir jų problemų.

 

Žuvininkystės departamento direktorė Agnė Rasmislavičiūtė-Palionienė supažindino susirinkusiuosius su ES bendros žuvininkystės politikos reformos įgyvendinimu jūriniame sektoriuje. Indrė Šidlauskienė, Žuvininkystės tarnybos direktorė, apžvelgė veiklą žuvų išteklių palaikymo, gausinimo ir žvejybos kontrolės srityje.

 

Atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti tausią žvejybą, kuri remtųsi atsikuriančias ištekliais, turi būti vadovaujamasi mokslininkų rekomendacijomis. Apie šias ir kitas mokslo galimybes susirinkusiesiems kalbėjo Klaipėdos Universiteto Gamtos ir matematikos fakulteto studijų prodekanas Antanas Kontautas.

 

Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos „Jūros žvejys“ pirmininkas Artūras Maželis išdėstė aktualiausius žvejybos Baltijos jūroje sunkumus. Vieni jų objektyvūs, pavyzdžiui, itin prasta žvejybos laivyno būklė, o kiti atsiradę dėl netinkamo žuvininkystės sektoriaus valdymo.

 

Visuomeninis jūrų žuvininkystės konsultantas Remigijus Sakas, daug metų dirbęs Europos Komisijoje, pažymėjo, kad reglamentai, direktyvos turėtų būti suvokiamos ir naudojamos ne kaip nepakeičiamos taisyklės, o kaip priemonės įgyvendinti valstybės tikslus.

 

Diskusijoje susirinkę žvejai daug klausimų kėlė dėl nacionalinių teisės aktų. Nepasitenkinimą kelia ir kvotų dalinimo tvarka, ir rengiama nauja Žuvininkystės įstatymo redakcija.

 

Straipsnis paimtas iš LR Seimo svetainės.

Share iconDalintis