Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Lietuvos–Rusijos Žuvininkystės reikalų komisijos darbo grupių susitikimas Kaliningrade

2015 m. birželio 16–18 dienomis Lietuvos Respublikos suinteresuotų institucijų delegacija vadovaujama Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) direktorės Indrės Šidlauskienės, dalyvavo bendros Lietuvos–Rusijos Žuvininkystės reikalų komisijos darbo grupių, nagrinėjančių žvejybos reguliavimo ir kontrolės, žuvų išteklių tyrimų bei žuvivaisos klausimus, posėdžiuose.

 

Susitikime Lietuvos Respubliką atstovavo Žuvininkystės tarnyba, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija, Nemuno deltos regioninis parkas, Žvejybos įmonių asociacija „Lampetra“, Gamtos tyrimų centras, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos agentūra, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas.

 

Rusijos Federaciją atstovavo Vakarų Baltijos regiono valdybos Federalinės žvejybos kontrolės agentūra, Kaliningrado srities Žemės ūkio ministerija, Žvejybos reguliavimo ir kontrolės įstaiga „Zapbaltribvod“, mokslo tiriamoji įstaiga „Atlantniro“ bei Žvejų kolūkiai.

 

Darbo grupėse buvo pasikeista informacija apie nacionalinių žvejybos taisyklių ir žvejybos verslą reguliuojančių Lietuvos bei Rusijos Federacijos teisės aktų atnaujinimus ir pakeitimus, pasikeista statistine informacija apie verslinės žvejybos laimikius 2014–2015 m., pateikti pasiūlymai dėl vieningų Verslinės žvejybos taisyklių Kuršių mariose taikymo. Darbo grupėje pristatyti moksliniai pranešimai apie žuvų išteklių būklę Lietuvos Respublikos bei Rusijos Federacijos pasienio vandens telkiniuose (Kuršių mariose bei Vištyčio ežere), aptartos racionalaus biologinių išteklių naudojimo pasienio vandens telkiniuose galimybės. Žuvininkystės tarnyba pristatė informaciją apie žuvų įveisimą į Lietuvos pasienio vandens telkinius 2014–2015 metais bei perspektyvinius išteklių atkūrimo planus. Rusijos Federacijos atstovai pristatė jų nuveiktus darbus bei veiklos perspektyvas. Vien per 2015 m. I ketvirtį Lietuvos žvejai Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje sugavo 544 t įvairių žuvų, daugiausiai karšių (113 t), kuojų (127 t) ir stintų (260 t). Kadangi Rusijos Federacijai priklauso du trečdaliai Kuršių marių akvatorijos, Rusijos žvejai per tą patį laikotarpį sugavo 1 603 t įvairių žuvų. Abiejų šalių atstovai aptarė siūlymus dėl galimų žvejybos limitų dydžių nustatymo 2016 metams.

 

Buvo pasiūlyta Lietuvai padidinti starkių sugavimo limitus iki 110 tonų, nustatyti karšių sugavimo limitą – 480 tonų, o europinių stintų limitą – 470 tonų.

 

Svarstytos galimybės bendradarbiauti keičiantis žvejybos reguliavimo ir kontrolės specialistais bei žuvų išteklių ir žuvivaisos tyrimų rezultatais. Svarstant pasiūlymus dėl Bendrų verslinės žvejybos Kuršių mariose taisyklių pakeitimo pažymėta, kad ateityje būtina tęsti darbus dėl šių taisyklių tobulinimo, atkreipiant dėmesį ir į mėgėjų žvejybą.

 

Darbo grupių posėdžių metu buvo parengti ir pasirašyti protokolai svarstytais klausimais. Tolimesnis aptartų klausimų svarstymas ir sprendimų priėmimas vyks 2015 metų rudenį vyksiančios Lietuvos–Rusijos Žuvininkystės reikalų komisijos sesijos darbo metu.

 

Abiejų šalių atstovai aplankė Rusijos Federacijos pusėje Kuršių nerijoje įkurtą žuvivaisos įmonę, kurioje inkubuojami ir auginami Kuršių mariose bei Baltijos jūros priekrantėje gyvenantys Baltijos sykai. Jų kasmet išauginama ir išleidžiama į Kuršių marias apie 150-170 tūkstančių vienetų. Žuvininkystės tarnyba dirbtinai veisia ir augina Platelių ir Vištyčio ežerų sykus, kuriuos išleidžia į Lietuvos ežerus tinkamus sykams gyventi ir veistis.

 

Baltijos sykas – praeivė žuvis, kurios dirbtinio veisimo darbai Lietuvoje kol kas nevykdomi. Lietuvos žvejybos įmonės sugauna nedidelius šių žuvų kiekius Kuršių mariose bei Baltijos priekrantėje. 1926–1938 metais verslinių sugavimų statistikoje ši rūšis buvo labai svarbi, kadangi būdavo sugaunama šių žuvų iki 100 centnerių per metus, šiuo metu jų ištekliai yra labai sumažėję, todėl specializuota sykų žvejyba Lietuvoje nevykdoma. Kaliningrado srityje 4 metus vykdomi Baltijos syko dirbtinio veisimo darbai jau duoda rezultatus, tačiau norint pagausinti šios žuvų rūšies išteklius, būtina ženkliai padidinti išleidžiamus mailiaus kiekius. Lietuva galėtų prisidėti gausinant šią žuvų rūšį dirbtinai veisiant ir išleidžiant mailių Lietuvai priklausančioje Kuršių marių dalyje.

Share iconDalintis