Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Lietuvoje žuvys bus sekamos akustine įranga

Komunikacinis pranešimas
2014-10-09

 

Prasidėjus antram rudens mėnesiui Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyrius kartu su Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojais pirmą kartą Lietuvoje pradėjo ženklinti lašišines žuvis akustiniais siųstuvais

 

Būtina žuvitakių rekonstrukcija

Prasidėjus žuvų nerštui, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus specialistai kartu su Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojais pirmą kartą Lietuvoje pradėjo žymėti žuvis akustine telemetrija, kuri pakeitė iki tol naudotą radijo telemetriją. Šis žuvų žymėjimas vykdomas pagal projektą „Žuvų pralaidų įrengimas prie esamų Kražantės ir Sausdravo upių užtvankų bei pralaidos rekonstrukcija Vilnios upėje“, kuris yra finansuojamas Europos žuvininkystės fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

 

Pasak Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus vyriausiojo specialisto Andrej Pilinkovskij, pagrindinis projekto tikslas – apsaugoti ir plėtoti vidaus vandenų fauną ir florą prisidedant prie vandens aplinkos gerinimo, t. y. padėti praeivėms žuvims, tokioms kaip: lašišos, šlakiai, upėtakiai, kiršliai ir kt., migracijos ir neršto metu pasiekti aukštupiuose esančias neršti tinkamiausias vietas.

 

„Šis projektas yra išties labai svarbus Lietuvos upių faunai ir florai, nes dar sovietmečiu įrengti žuvitakiai apgriuvo, o jų efektyvumas ženkliai sumažėjo. Migruoti žuvims tokiais žuvitakiais tapo itin sudėtinga. Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta pradėti žuvitakių rekonstrukcijos darbus. Šiandien jau baigta dviejų žuvitakių rekonstrukcija – prie Rokantiškių ir Sausdravo upių užtvankų. Šiais metais bus baigtas ir Kražantės žuvitakis. Bus siekiama rekonstruoti visus Lietuvos žuvitakius“, – sako A. Pilinkovskij. Pasak specialisto, visuose atnaujintuose žuvitakiuose bus atlikti tam tikri moksliniai stebėjimai, kurie leis įvertinti jų efektyvumą.

 

„Mokslininkams būtina žinoti, ar žuvis migruoja žuvitakiu, ar ne veltui jis buvo įrengtas, kur keliauja žuvitakiu praplaukusios žuvys ir t. t. Šie duomenys leis dar efektyviau organizuoti mūsų darbą“, – pasakoja specialistas.

 

Pirmą kartą naudojama akustinė įranga

 

Tam, kad tyrėjai galėtų gauti tikslius žuvų migracijos duomenis, yra naudojama stebėjimo įranga. Šiemet pirmą kartą Lietuvoje tokiems tyrimams bus pasitelkta akustinė telemetrija.

 

Pasak šiam projektui akustinius siųstuvus tiekiančios UAB „Elsis TS“ kompanijos direktoriaus Dariaus Imbraso, šie siųstuvai yra jau kitas technologinis žingsnis.

 

„Anksčiau Lietuvoje buvo naudojama radijo telemetrija, tačiau šiemet Žuvininkystės tarnyba įsigijo akustinę telemetrijos įrangą, kuri kasdien vis labiau populiarėja visame pasaulyje. Šio tipo siųstuvai gali būti naudojami tiek gėlame vandenyje, tiek ir jūrose ar vandenynuose, kur yra visiškai kitoks vandens sūrumas. Jų teikiami duomenys itin tikslūs“, – dėsto „Elsis TS“ generalinis direktorius D. Imbrasas.

 

Žuvivaisos specialisto A. Pilinkovskij teigimu, imtuvai, kurie priims šių siųstuvų duomenis, bus išdėstyti keliose žuvitakio vietose.

 

„Imtuvus išdėstysime keliose vietose: žemiau žuvitakio, kad fiksuotų žuvį, kuri į jį įplaukia, tada – pačiame žuvitakyje, kad žinotume, kiek laiko žuvis jame užtrunka, bei už žuvitakio, kad matytume, kiek laiko prireikia, kol žuvis adaptuojasi vandens telkinyje“, – pasakoja specialistas.

 

Sužymėta 30 lašišinių žuvų

 

Akustiniai žuvų žymekliai yra implantuojami operacijos metu. Bus sužymėta trisdešimt tyrimams skirtų lašišinių žuvų, kurios bus stebimos tris savaites.

 

„Lašišinių žuvų – lašišų ir šlakių – nerštas prasideda rudenį, kai vanduo atvėsta. Kol kas upėse daugiausiai pasitaiko šlakių. Dabar jie atranda savo teritoriją, ją paruošia nerštui: valo žvyrą ir akmenukus tam, kad patelės išmesti ikrai gerai priliptų prie akmenų, ir patinas galėtų juos apvaisinti. Kitų metų pavasarį iš jų išsiris lervutės. Šlakių ir lašišų neršto metu kitos žuvys tarsi pasislepia, taip būna visada, todėl pagauname tik mums reikalingas žuvis“, – sako A. Pilinkovskij.

 

Žuvis mokslininkai gaudo, naudodami specialią elektros įrangą. Tokiai žvejybai leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.

 

„Žuvis gaudome specialiomis elektrinėmis gaudyklėmis, kurios skirtos tik specialiajai žvejybai mokslinių tyrimų tikslu.  Visos gaudyklės atitinka nustatytus metrologinius reikalavimus. Gaudant su šiuo aparatu naudojama kintamoji impulsinė srovė nuo 20 iki 50 hz. Kuo daugiau bangų pereina per visą žuvies ilgį, tuo labiau ji yra veikiama tos srovės. Tarkime, jei gaudomos lašišos, tai 2–3 cm ilgio žuvytė net nereaguos į srovę, nes jos ilgis mažesnis nei bangos. Kuo didesnė žuvis, tuo ji jautresnė elektros srovei“, – sako specialistas.

 

Pagauta žuvis yra užmigdoma kubile su specialiais anestetikais, kurie parenkami pagal žuvies rūšį. Tada žuvis išmatuojama, pasveriama ir guldoma ant operacinio stalo. Įsitikinus, kad žuvis užmigdyta, papilvėje daromas pjūvis ir įstatomas nedidelis akustinis siųstuvėlis.

 

„Pjūvis daromas toje vietoje, kur yra mažiausiai kraujagyslių. Vėliau pjūvis užsiuvamas vandenyje tirpiais siūlais, pjūvio vieta dezinfekuojama.  Po procedūros dar 5–10 minučių žuvis palaikoma kubile su deguonimi prisotintu vandeniu, tada paleidžiama atgal į upę ar ežerą. Uždarose recirkuliacinėse sistemose atlikti tyrimai parodė, kad mūsų naudojamas specialus žaizdas dezinfekuojantis skystis apsaugo žuvis nuo užkrato – jos puikiai gyvena po šių nesudėtingų operacijų“, – tikina specialistas.

 

Lietuvoje žuvų ženkliai gausėja

 

Atliekami tyrimai padeda stebėti Lietuvos upių ir ežerų žuvų populiacijų kitimus. Specialistų teigimu, pastarųjų metų tyrimai rodo, kad Lietuvos vandens telkiniuose žuvų gausėja.

 

„Pagal statistiką kiekvienais metais lašišinių žuvų gausėja ir tai žino jau ne tik Lietuvos žvejai, bet ir žvejai iš kaimyninių šalių. Kiek žinau, nemažai jų atvyksta iš Lenkijos. Esu matęs, kaip žvejai pagauna 15 ir 20 kg svorio lašišų, tai tikrai gražios žuvys, su kuriomis smagu pakovoti.  Žuvivaisos skyriaus tikslas ir yra dar labiau gausinti šią populiaciją. Per pavasario ir rudens įžuvinimo darbus į Lietuvos upes ir ežerus išleidžiamas  gausus būrys paaugintų žuvų jauniklių ir tai duoda labai ženklų rezultatą. Kadangi kiekvienais metais žuvų gausėja, daugiau pagaunama ir reproduktorių, todėl  ir įžuvinti paauginama daugiau žuvų. Svarbu ir tai, kad auga ir retų bei vertingų žuvų populiacijos – eršketų ir ungurių“, – žuvų prieaugio priežastis vardina A. Pilinkovskij.

 

Tačiau specialistas pastebi, kad norint sėkmingai tęsti pradėtus darbus, būtina ir žvejų bendruomenės pagalba ir parama.

 

„Kol kas žvejai lašišų pagauna tik didelėse Lietuvos upėse – Nemune ir Neryje, tačiau krentant vandens ir oro temperatūrai, jos pradės migruoti į šių upių intakus, o tada žvejai gaudys jas kur kas aktyviau. Kartais į žvejų rankas patenka ir pažymėtų žuvų, todėl dabar jas žymime ne tik vidiniais, tačiau ir išoriniais žymekliais, kad juos matytų žvejai. Labai prašome visų, kurie sužvejosite pažymėtą žuvį – paleiskite ją atgal, nes žuvų migracijos tyrimams šie duomenys labai svarbūs“, – prašo Žuvininkystės tarnybos atstovas.

 

Pranešimas parengtas UAB „Elsis TS“ specialistai, kurie stebėjo šiuos darbus.

Paskelbtas Grynas.lt š. m. spalio 9 d. http://grynas.delfi.lt/aplinka/lasisu-su-siustuvais-prasoma-nevalgyti.d?id=66071676 

Share iconDalintis