Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Klaipėdoje vyko ES ir Rusijos jungtinio Baltijos jūros žuvininkystės komiteto darbo grupės susirinkimas

Šių metų gegužės 23–24 dienomis Klaipėdoje vyko 3-iasis ES ir Rusijos jungtinio Baltijos jūros žuvininkystės komiteto darbo grupės susirinkimas dėl ilgalaikių žuvų išteklių valdymo planų. Jame dalyvavo Europos Komisijos, Rusijos, Estijos, Lenkijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento specialistai.

Lietuva ir Lenkija pristatė informaciją apie ungurių valdymo planų vykdymą. Rusija suinteresuota, kad ungurių išteklių valdymo planus galėtų kurti bendrai su Lenkija ir Lietuva. Tikimasi, kad per 2013 metų lapkričio mėnesį vyksiantį kitą jungtinį Lenkijos ir Rusijos žuvininkystės komisijos posėdį bus pristatytas pirminis bendras Lenkijos ir Rusijos ungurių išteklių valdymo planas. Be to, Rusija pageidavo gauti daugiau informacijos apie Lietuvos ungurių išteklių valdymo planą ir pradėti diskusijas dėl bendro Lietuvos ir Rusijos ungurių išteklių valdymo plano sukūrimo.

ES pristatė Baltijos jūros lašišų valdymo planą, daugiarūšį Baltijos žuvų išteklių valdymo planą ir procedūras, kurios reikalingos, kad šie planai būtų patvirtinti. Sutarta toliau keistis informacija ir įtraukti šių planų aptarimą ir diskusijas į 2013–2014 metų darbo grupės darbotvarkę.

Rusija pristatė, kaip galėtų būti apskaičiuojami mėnesio arba tam tikro periodo maitinimosi (gruodis–vasaris), neršto (kovas–liepa), ponerštinis (rugpjūtis–lapkritis)) menkių perdirbimo koeficientai. Pagal Rusijos mokslininkų tyrimų rezultatus, skirtingų mėnesių ir periodų rodikliai ženklai skiriasi, be to, šis koeficientas vidutiniškai didesnis nei nustatyta ES teisės aktu. Todėl ES šalys menkių sugauna galimai daugiau nei pateikia oficiali statistika. ES nuomone, bet kokiu atveju, net jeigu būtų panaudoti ir Rusijos siūlomi menkių perdirbimo koeficientai, bendras leidžiamas sugauti menkių kiekis (BLSK) nebūtų viršytas. Perskaičiavimo koeficientų dydis priklauso nuo įvairių biologinių, ekologinių, skaičiavimo, kontrolės veiksnių. Sutarta klausimą dėl menkių perdirbimo koeficiento įtraukti į 2013–2014 metų darbo grupės darbotvarkę.

Šalys pasikeitė informacija apie BLSK žuvų ištekliams 2013 metų ir kvotų panaudojimą 2012 metais. BLSK žuvų ištekliams buvo nustatomas vadovaujantis Tarptautinės jūrų tyrinėjimų tarybos rekomendacijomis. Rusija 2013 metais nenusistatė bendro leidžiamo sugauti lašišų kiekio, kadangi verslinės lašišų žvejybos faktiškai nevykdo.

ES atstovas apžvelgė paskutinius svarbiausius su žuvininkyste susijusių teisės aktų projektus. Bendra žuvininkystės politikos reforma yra paskutinės derybų stadijos. Ji susideda iš trijų pagrindinių teisinių dokumentų: naujo „Pagrindinio“ reglamento dėl bendrosios žuvininkystės politikos, bendrojo rinkų organizavimo reglamento ir reglamento dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo. Kiti pasiūlymai specifiškai susiję su Baltijos jūra: lašišų valdymo planas, menkių valdymo planas, kuris turi būti pritaikytas prie dabartinės ES sutarties. ES planuoja įdiegti nepageidaujamos priegaudos išmetimų draudimą ES vandenyse. Siekiant įgyvendinti šį draudimą, turi būti sukurtas nepageidaujamos priegaudos išmetimų Baltijos jūroje planas. Sutarta klausimą apie nepageidaujamos priegaudos draudimą įtraukti į 2013–2014 metų darbo grupės darbotvarkę.

Rusija pasiūlė apsikeitimo informacija apie aštriašnipių eršketų (lot. Acipenser oxyrhynchus) reintrodukcijos į Baltijos jūrą pagrindimą įtraukti į 2013–2014 metų darbo grupės darbotvarkę. Nors šalis ir dalyvauja aštriašnipių eršketų reintrodukcijos programoje, vis dėlto yra susirūpinusi šio proceso keliamu ekologiniu pavojumi. ES apsvarstys šį siūlymą ir išreikš savo nuomonę per kitą darbo grupės susirinkimą.

Share iconDalintis