Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Įvyko trečiasis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto posėdis (2009-06-23)

Birželio 23 d.  Žemės ūkio ministerijoje įvykusiame Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programos įgyvendinimo Stebėsenos komiteto posėdyje aptarta šios programos įgyvendinimo 2008 m. ataskaita, įvykę ir numatomi kvietimai teikti paraiškas, susipažinta su paramos žuvininkystės sektoriui viešinimo darbais, priimti sprendimai dėl specialiųjų projektų atrankos ir pirmumo kriterijų tvirtinimo, diskutuota kitais aktualiais sektoriaus klausimais.

 

Pritarta 2008 m. Veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitai
             Stebėsenos komiteto posėdžiui pirmininkavęs žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas pabrėžė, kad žuvininkystės sektoriui bus skiriamas ypač didelis dėmesys. „Šiandien svarbiausia tai, kad Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programa jau įgauna pagreitį. 2008 m. įvyko 5 kvietimai teikti paraiškas, gauta 51 paraiška, prašomos paramos suma viršija 14,4 mln. eurų, o tai yra net 21,3 proc. visų 2007–2013 metams skirtų Europos Žuvininkystės Fondo lėšų. Šiais metais jau buvo paskelbti 9 kvietimai, gautos 29 paraiškos“, – informavo viceministras.
Pasinaudojus sėkminga 2007–2013 m. Kaimo plėtros programos patirtimi ir siekiant padidinti paramos sklaidą, rengiamasi supaprastinti ir žuvininkystės paramos gavimo taisykles. Viceministro iniciatyva jau sudaryta darbo grupė, kuri įpareigota peržiūrėti ir pateikti pasiūlymus dėl minėtų taisyklių supaprastinimo. Planuojami du paramos teikimo srautai: nedidelė parama (neviršijanti 174 tūkst. Lt) ir įprastinė. „Šiandien labai svarbu įsisavinti ES lėšas, nes tai svari parama šalies ūkiui. Turime siekti, kad žuvininkystės sektorius šį sunkmetį išgyventų su kuo mažesniais nuostoliais“, – padėtį charakterizavo A. Macijauskas.
Stebėsenos komitete buvo pritarta Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programos 2008 m. ataskaitai, kuri iki š.m. birželio 30 d. turi būti pateikta Europos Komisijai. Kaip informavo Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos ES ir tarptautinių reikalų skyriaus vedėja Rimantė Daunytė, iš viso programai 2007–2013 m. laikotarpiu skirta daugiau kaip 71 mln. eurų bendrojo finansavimo lėšų (iš jų per 54 mln. eurų sudaro Europos Žuvininkystės Fondo lėšos). Daugiausia jų (beveik 30 mln. eurų) teks antrajai prioritetinei krypčiai „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, akvakultūros ir žuvininkystės produktų perdirbimas ir rinkodara“.
Didžioji dalis paraiškų 2008 m. pateikta pagal pirmosios prioritetinės krypties „Jūrų žvejybos laivyno pritaikymo priemonės“ priemonės ,,Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui” veiklos sritį ,,Žvejybos laivų atidavimas į metalo laužą” (19 paraiškų) ir  antrosios prioritetinės krypties ,,Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, akvakultūros ir žuvininkystės produktų perdirbimas ir rinkodara” priemonės ,,Žvejyba vidaus vandenyse” veiklos sritį ,,Vidaus vandenų žvejybos laivų perorientavimas į kitą nei žvejyba veiklą” (19 paraiškų). 2008 m. buvo įvertintos ir projektų atrankos komitetui pateiktos dvi paraiškos; pasirašyta viena paramos teikimo sutartis 2,8 mln. eurų sumai.
                   „Kadangi Veiksmų programos įgyvendinimas prasidėjo praėjusių metų viduryje, reikšmingų problemų, susijusių su jos įgyvendinimu, kol kas nėra. O pasidžiaugti pasiekimais jau galime: iš viso įvyko 14 kvietimų teikti paraiškas, gauta 80 paraiškų. Penkioms priemonėms pradėta taikyti tęstinė paraiškų priėmimo tvarka., t.y. paraiškas galima teikti iki metų pabaigos arba iki bus gauta paraiškų, kurių prašomos paramos suma bus lygi nustatytai pagal Veiksmų programos priemonę ar jos veiklos sritį sumai“, – sakė R. Daunytė, pristačiusi įvykusius ir numatomus kvietimus teikti paraiškas, taip pat supažindinusi su paramos žuvininkystės sektoriui viešinimo darbais.
Didelis susidomėjimas ketvirtąja prioritetine kryptimi
Pasak viceministro A. Macijausko, pastebimas ypač didelis susidomėjimas ketvirtąja prioritetine kryptimi „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ – pernai buvo įsteigtos 6 žuvininkystės regionų vietos veiklos grupės (ŽRVVG). Šiuo metu paramos prašo net 12 ŽRVVG, o tai yra daugiau negu tikėtasi. Deja, paramos lėšų užtenka tik 8 grupėms, tačiau jei liks pinigų nuo kitų prioritetinių krypčių, jie bus skirti ir kitoms ŽRVVG.
                  Stebėsenos komitete buvo pristatyta ketvirtosios prioritetinės krypties priemonės „Žuvininkystės regionų vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ paramos dydžio, skirto strategijai įgyvendinti, skaičiavimo metodika. Pagal šią metodiką bus siūloma skirstyti lėšas tarp ŽRVVG. „Paramos suma bus paskirstoma kiekvienai ŽRVVG, atsižvelgiant į žuvininkystės sektoriuje dirbančių darbuotojų ir įmonių skaičių bei savivaldybės teritorijoje esančių vandens telkinių plotą. Prioritetinėse teritorijose įsikūrusioms ŽRVVG skiriama bazinė paramos suma yra apie 690 tūkst. Lt“, – sakė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertė Erika Ribašauskienė, detalizavusi metodikos apskaičiavimo formulę.
Žvejai nenori modernizuoti laivų
           Stebėsenos komitete buvo aptarti ir patvirtinti 2008 m. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programos įgyvendinimo projektų specialieji ir pirmumo atrankos kriterijai, dėl kurių diskutuota dar antrajame komiteto posėdyje.
             Posėdyje dalyvavę žvejų atstovai apgailestavo, kad norėdami įsigyti naujų laivų, negali pasinaudoti ES parama, nes pastaroji teikiama tik jiems modernizuoti. Tačiau laivams modernizuoti nebuvo pateikta nei viena paraiška. Žvejų teigimu, tai įvyko dėl apribojimo didinti laivų variklių galingumą. „Baltijos jūroje ir taip per dideli žvejybos pajėgumai. Diegiant naujas technologijas, nebūtina didinti variklio galios“, – sakė posėdyje dalyvavęs Europos Komisijos atstovas Michel Tillieut. Su tuo nenorėjo sutikti Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos direktorius Alfonsas Bargaila, pabrėžęs, kad žvejų turimi sovietiniai laivai yra nusidėvėję ir techniškai, ir morališkai. „Metalas nėra amžinas, todėl jei nebus keičiami ES reglamentai, neleidžiantys įsigyti naujų laivų, ateityje Lietuvoje jų gali ir nelikti“, – prognozavo A.Bargaila.
Reformuojama ES žuvininkystės politika
             Į Stebėsenos komiteto posėdį atvykusi Europos Komisijos ekspertė Martina Tuptova informavo, kad EK yra pasiruošusi reformuoti žuvininkystės politiką ir visuomenės diskusijoms jau yra pristačiusi parengtą konsultacinį dokumentą – Žaliąją knygą. „Žuvų atsargos yra per daug eksploatuojamos, todėl atsirado poreikis mažinti laivybos pajėgumus, peržiūrėti įžuvinimo politiką, persvarstyti kvotų sistemą, gerinti socialinį žvejų gerbūvį, ypač didelį dėmesį skiriant priekrančių zonai ir akvakultūrai“, – planus stiprinti ekonominį sektoriaus gyvybingumą pristatė M.Tuptova. Manoma, kad 4 prioritetinė kryptis „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ gali tapti pagrindiniu ramsčiu žuvininkystės politikoje. Tikimasi, kad ES žuvininkystės politikos reforma bus atlikta iki 2013 m.
„Šiandien savo rankose jūs turite realią galimybę daryti įtaką ES žuvininkystės politikai, tad pasinaudokite tuo“, – aktyviai dalyvauti formuojant naująją žuvininkystės politiką Lietuvos žvejus ragino EK ekspertas Michel Tillieut.
Žemės ūkio ministerijos informacija

tel. (8 5) 2391 016

Share iconDalintis