Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Įvyko tarptautinė konferencija „Ungurių ir kitų migruojančių žuvų rūšių ištekliai“

Š. m. gegužės 16–17 d. Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) organizavo tarptautinę konferenciją „Ungurių ir kitų migruojančių žuvų rūšių ištekliai“. Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Vengrijos, Italijos, Čekijos, Moldovos ir kt. šalių žuvininkystės srities specialistai. Ši konferencija yra viena iš Žuvininkystės tarnybos įgyvendinamo projekto „Europinių ungurių išteklių valdymo plano įgyvendinimas Lietuvoje“, kuris finansuojamas Europos žuvininkystės fondo ir Lietuvos Respublikos lėšomis, viešinimo renginių. Joje buvo aptarti jau atlikti bei numatomi atlikti projekto įgyvendinimo darbai. Be to, apžvelgta ungurių žvejybos reikšmė Kuršių marių žuvininkystei, eršketų populiacijos atkūrimo darbai Lietuvoje ir Lenkijoje bei lašišų išteklių atkūrimo darbai Lietuvos vidaus vandenyse ir kiti migruojančių žuvų rūšių ypatumai skirtingose šalyse. Konferencija sulaukė didelio žuvininkyste besidominčių specialistų bei žiniasklaidos dėmesio, joje dalyvavo daugiau kaip 100 svečių iš skirtingų užsienio ir Lietuvos organizacijų.

Konferencijos pradžioje Lietuvos Respublikos žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys ir Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Aidas Adomaitis pasveikino susirinkusius dalyvius. Vėliau buvo pristatyta 17 pranešimų:

  1. Projekto „Europinių ungurių išteklių valdymo plano įgyvendinimas Lietuvoje“ apžvalga, Kukonenko, Žuvininkystės tarnybos Tarptautinių reikalų ir rinkos skyriaus vyriausioji specialistė;
  2. Europinių ungurių (Anguilla anguilla (L.) įveisimo darbai įgyvendinant projektą „Europinių ungurių išteklių valdymo plano įgyvendinimas Lietuvoje“, Poviliūnas, Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus vyriausiasis specialistas;
  3. Aštriašnipių eršketų, (Acipenser o. oxyrinchus (L.), išteklių atstatymo pagrindai ir įgyvendinimas Lenkijoje, hab. dr. R. Kolman, Lenkijos Stanislavo Sakovičiaus vardo vidaus vandenų žuvininkystės institutas;
  4. Dniepro-Bugo Estuarinės ekosistemos gėlavandenių ir praeivių eršketinių žuvų populiacijų gausumo atkūrimo būdai, J. Pilipenko, Chersono valstybinis agrarinis universitetas (CHVAU);
  5. Dunojaus lašišos (Hucho hucho (L. 1758) dirbtinio atkūrimo Ukrainoje problemos, biologijos mokslų kandidatas Matvijenko, Ukrainos Nacionalinės agrarinių mokslų akademijos Žuvininkystės institutas;
  6. Esami ir potencialūs lašišų (Salmo salar (L.) ir šlakių (Salmo trutta trutta (L.) ištekliai Lietuvos upėse, V. Kesminas, Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos vadovas, vyresnysis mokslo darbuotojas;
  7. Aktualijos ir būdai atstatyti vertingų žuvų rūšis Volgos-Kaspijos baseine, L. М. Vasileva, Federalinė valstybinė Astrachanės valstybinio universiteto aukštojo profesinio mokymo biudžetinė švietimo centras „Eršketininkystė“;
  8. Ungurių išteklių būklė ir eksploatavimas Baltarusijos Respublikoje, biologijos mokslų kandidatas V. G. Kostousov, Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos žuvininkystės institutas;
  9. Sykinių žuvų populiacijų būklė Lietuvos vandens telkiniuose, E. Bukelskis, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros docentas;
  10. Migruojančių žuvų išteklių atkūrimas Latvijoje, Medne, Maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos institutas „BIOR“, Latvijos žemės ūkio universitetas;
  11. Lenkijos ungurių valdymo plano (LUVP) įgyvendinimo poveikio stebėsena, S. Robak, Lenkijos Stanislavo Sakovičiau vardo vidaus vandenų žuvininkystės institutas;
  12. Lašišinių žuvų išteklių atstatymas Lietuvos vidaus vandenyse, E. Leliūna, Žuvininkystės Žuvivaisos skyriaus Žeimenos poskyrio vyriausiasis specialistas;
  13. „Aštriašnipių eršketų (Acipenser oxyrinchus mitchill (L.) populiacijos atkūrimo Lietuvoje darbai”, Pilinkovskij, Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus vyriausiasis specialistas;
  14. Praeivių žuvų išteklių atkūrimas – sėkmės ir problemos, Kontautas, Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto Studijų prodekanas;
  15. Pietinės kuojos (Rutilus frisii (Normann, 1840 (L.) populiacijos būklė Dniestro baseine, biologijos mokslų kandidatas Khudyi, b. m. k. L. Khuda, Černovicų Jurijaus Fedkovičiaus vardo nacionalinis universitetas;
  16. Ungurių žvejybos reikšmė Kuršių marių žuvininkystei, Fedotova, Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vyriausioji specialistė;
  17. Lietuvos Respublikos praeivių žuvų išteklių atkūrimo ir priemonių jų įgyvendinimui apžvalga, V. Ratkus, Žuvininkystės tarnybos Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus vyriausiasis specialistas.

 

Renginio metu vyko aktyvios diskusijos. Žuvininkystės specialistai ir mokslininkai iš įvairių šalių džiaugėsi tokiame išskirtiniame renginyje galėdami pasidalinti patirtimi ir žiniomis apie žuvininkystės aktualijas ir perspektyvas.

Ateityje planuojama rengti dar kelis panašaus pobūdžio seminarus siekiant informuoti visuomenę apie įgyvendinamo projekto eigą. Tikimės, kad būsimi projekto „Europinių ungurių išteklių valdymo plano įgyvendinimas Lietuvoje“ renginiai susilauks ne mažesnio žuvininkystės sektoriaus specialistų dėmesio.

Share iconDalintis