Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Išsaugokime seliavas

Seliavos – ledynmečio reliktas, viena vertingiausių žuvų mūsų krašto didžiuosiuose ir giliuosiuose ežeruose. Seliavų, kaip rūšies, išsaugojimas ir įmanomas išteklių pagausinimas yra mokslininkų ir žuvivaisos specialistų-gamybininkų garbės reikalas. Jau daug metų intensyviai eksploatuojant seliavų išteklius kai kuriuose ežeruose šių žuvų gerokai sumažėjo. Ne veltui pastaruoju laiku šių žuvų būklė yra mokslininkų tyrimų objektas. Yra ir drastiškų siūlymų apskritai nutraukti dirbtinį šių žuvų veisimą ir stebėti natūralią seliavų populiacijos raidą.

1881 m. M. Girdvainio įkurtoje žuvų perykloje Girkonyse, šalia Ignalinos, pirmą kartą pasaulinės žuvininkystės istorijoje iš dirbtinai apvaisintų seliavų ikrų išinkubuotos pirmosios seliavų lervutės. Nuo 1964 metų seliavų dirbtiniu veisimu užsiėmė Simno ir Ignalinos valstybinės žuvivaisos įmonės. Ilgainiui Ignalinos žuvivaisos įmonė tapo vieninteliu šių žuvų dirbtinio veisimo aruodu Lietuvoje. Kasmet, dar esant senam inkubatoriui, čia išsirisdavo 9–15 mln. vnt. seliavų lervučių, skirtų įveisti į rytų Lietuvos seliavinio tipo ežerus, kuriuose savaime šių žuvų ištekliai neatsistatydavo. Ignalinos inkubacinio cecho specialistų dėka buvo žymiai išplėstas seliavų gyvenimo arealas.

Šiuo metu Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) priklausantis Žeimenos poskyrio Ignalinos inkubacinis cechas yra pagal šių dienų reikalavimus modernizuotas Žuvininkystės tarnybos objektas. Įsigijus žuvų veisimo ir paauginimo įrangos bus įmanoma efektyviau ne tik inkubuoti seliavų ikrus, bet ir paauginti kitas žuvis: sibirinius eršketus, lydekaites. Seliavas veisiant dirbtinomis sąlygomis pasiekiama nepalyginti didesnė lervučių išeiga nei natūraliomis sąlygomis. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad iš natūraliai gamtoje išneršusių seliavų ikrų tik apie 0,5% žuvų užauga, lytiškai subręsta ir išneršia. Seliava – trumpaamžė žuvis. Tik nedidelis procentas šių žuvų sulaukia 4–5 metų, per kuriuos geriausiu atveju neršia 2–3 kartus, tačiau dauguma subrendusių žuvų neršia tik vieną kartą.

Seliavų ikrų inkubacija jau prasidėjo. Su Žuvininkystės tarnybos Žeimenos poskyryje (Ignalinoje) atliekamu dirbtiniu seliavų veisimu neseniai susipažino Lietuvos Respublikos žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė. Viceministrės vizito metu Žuvininkystės tarnybos direktorė Indrė Šidlauskienė išsamiai supažindino su dirbtiniu seliavų naršinimu susijusių darbų ir problemų spektrą.

Kiek šių žuvų ikrų bus pririnkta šį vėlyvo rudens sezoną kol kas sunku pasakyti, tai priklausys nuo gamtos ir sugautų reprodukcijai skirtų seliavų skaičiaus.

Deja, žuvivaisos rezultatai retai kada greitai ir akivaizdžiai pastebimi. Būna ir nesėkmės atvejų. Tačiau šiandien suabejojus tinkamų ežerų įžuvinimo seliavomis tikslingumu ir  dėl kokių nors priežasčių šį darbą nutraukus, ilgainiui šį ledynmečio reliktą teks neišvengiamai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

1 pav. Seliavų ikrai jau inkubuojami naujuose „Veiso“ aparatuose

  

2 pav. Su laimikiu iš ežero atvyksta žvejai 3 pav. Štai jis laimikis – seliavos, skirtos reprodukcijai

  

4 – 5 pav. Seliavų ikrų ėmimo procedūra – atsakingas momentas

  

6-7 pav. Seliavų ikrų apvaisinimas

Share iconDalintis