Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės Tarybos posėdyje svarstyti svarbūs Lietuvai klausimai

Lietuvos delegacija, vadovaujama Žemės ūkio ministerijos sekretoriaus Kazio Sivickio, balandžio 14 d. dalyvavo Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės Tarybos posėdyje, kuriame svarstyti svarbūs Lietuvai klausimai dėl Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Dohos daugiašalių derybų raundo eigos, cheminių mėsos dezinfekavimo būdų taikymo maisto gamyboje, padėties kiaulienos rinkoje ir kovos su neteisėta bei nedeklaruojama žvejyba priemonių.

 

Siekiama subalansuoto susitarimo

Taryba buvo informuota, kad Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Dohos daugiašalių derybų raunde pasiekta susitarimų dėl nuolaidų žemės ūkio derybų skyriuje ir artėjama prie galutinio susitarimo. Pagrindinės PPO narės balandžio pradžioje susitarė dėl jautrių produktų nustatymo metodikos – atsižvelgiant į jautrių produktų vidaus suvartojimą, nustatomas jų kiekis, kuriam taikomas mažesnis muitų tarifas. Europos Komisijos (EK) ir šalių narių nuomone, nuolaidos žemės ūkiui turi atitikti nuolaidas kitose derybų srityse. EK įsipareigojo siekti subalansuoto susitarimo – per gegužės mėnesį tikimasi pasiekti susitarimą dėl visų sričių.

 

Nenorima nusileisti iki trečiųjų šalių lygio

Taryboje buvo diskutuota dėl cheminiu būdu apdorotos mėsos importo galimybių. Šviežios mėsos (paukštienos) apdorojimas cheminėmis medžiagomis yra opi problema trečiosiose šalyse, nes tai kertasi su ES kokybės reikalavimais. Mokslininkai mano, kad tai nėra visiškai nekenksmingas mėsos dezinfekavimo būdas. Cheminiu būdu apdorojant mėsą, kyla rimtas pavojus dėl mikroorganizmų mutacijų bei mėsos gamybos nuotekų poveikio aplinkai.

Šalys narės tvirtina, kad ES vartotojai nesiryš pirkti chemiškai apdorotos mėsos. Žemės ūkio ir žuvininkystės Tarybos posėdyje buvo pareikšta bendra šalių narių nuomonė – turime laikytis aukštų maisto gamybos standartų, o cheminių būdų taikymas maisto gamyboje neatitinka ES maisto kokybės ir saugos politikos nuostatų. Aukšti maisto gamybos standartai ES pagamintai produkcijai suteikia konkurencinį pranašumą, todėl neturėtų būti nusileista iki trečiųjų šalių lygio. Tik jeigu moksliniais tyrimais būtų įrodyta, kad trečiosiose šalyse naudojamas cheminis apdorojimas neturi jokio neigiamo poveikio mėsai, būtų galima pratęsti diskusijas dėl tokios mėsos importo galimybių.

 

Prašė nepanaikinti eksporto grąžinamųjų išmokų

Nors šiuo metu ir ėmė kilti kiaulienos kainos, tačiau nepalankus euro ir dolerio santykis bei aukštos pašarų kainos neleidžia laisvai prekiauti su trečiosiomis šalimis, todėl Prancūzija ir daugelis kitų šalių Tarybos posėdyje prašė Europos Komisijos nepanaikinti eksporto grąžinamųjų išmokų. Komisija patikino, kad tikrai nesiruošiama keisti kiaulienos rinkoje taikomų stabilizavimo priemonių ir naikinti eksporto grąžinamųjų išmokų.

 

Kova su neteisėta ir nedeklaruojama žvejyba

Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės Tarybos posėdyje didelis dėmesys buvo skirtas naujajai ES žuvininkystės strategijai, kuria siekiama kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba. Posėdyje buvo diskutuojama dėl Tarybos reglamento projekto, nustatančio Bendrijos sistemą, kaip užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir visiškai ją panaikinti. Šis reglamento projektas grindžiamas principu, kad veiksminga kovos su NNN žvejyba strategija turėtų apimti visą žuvininkystės produktų tiekimo grandinę – nuo žuvies sugavimo jūroje iki jos pateikimo vartotojams.

Reglamento projekte siūloma įdiegti sertifikavimo schemą, kuri apimtų visus importuojamus ir eksportuojamus žuvininkystės produktus, išskyrus gaunamus iš žvejybos vidaus vandenyse ir akvakultūros įmonių. Pagal šią schemą žuvininkystės produktai galėtų būtų importuojami į Bendriją arba eksportuojami iš jos, tik pateikus valstybės, kuriai priklausančiu laivu buvo sugautos žuvys, išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad žuvis buvo sugauta teisėtai.

Posėdyje pabrėžta, kad kovojant su neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba, būtina ne tik kontroliuoti žvejybos veiklą jūrose, bet ne mažiau svarbu užkirsti kelią, kad neteisėtai sugautos žuvys patektų į perdirbimo ir prekybos grandinę. ES narės pripažino, kad į Bendriją patenkanti nelegali žvejybos produkcija dažniausiai būna sugauta trečiųjų šalių laivų, tačiau akcentavo, jog siekdamos kovoti su NNN žvejyba, ES valstybės pirmiausia turi užtikrinti, kad į rinką nepatektų pačios Bendrijos laivų sugautos žuvys, jei jos buvo sužvejotos pažeidžiant Bendrosios žuvininkystės politikos taisykles.

Taryboje savo pozicijas išsakiusios šalys pažymėjo, kad labai svarbu kontroliuoti žuvų iškrovimą ir siekti, kad Bendrijoje būtų prekiaujama tik teisėtai sugautais žuvininkystės produktais. Vokietija pabrėžė, kad pagrindinį dėmesį, kontroliuojant žvejybą, iškrovimą ir pardavimą, reikia sutelkti į tuos žuvininkystės produktus, kurie gaunami iš didelės ekonominės vertės žuvų, pavyzdžiui, menkių, nes būtent tokių žuvų žvejyba dažniausiai būna neteisėta ir nedeklaruojama.

Lietuva, atsižvelgdama į pavojingą Baltijos jūros menkių išteklių būklę ir siekdama įgyvendinti 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1098/2007 patvirtintą Baltijos jūros menkių išteklių atkūrimo planą, 2008 m. vasario 27 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-96 nustatė, kad pirminis menkių pardavimas ir supirkimas gali būti vykdomas tik pirminiame žuvininkystės produktų pardavimo aukcione Klaipėdoje. Šis reikalavimas turi užtikrinti griežtą sugautų ir į Bendrijos rinką pateikiamų šviežių žuvų apskaitą ir užkirsti kelią nelegaliai sugautų ir neapskaitytų menkių patekimui į rinką. Tokiu būdu Lietuva jau dabar siekia realiais veiksmais prisidėti prie naujosios ES strategijos, kovojant su neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba, įgyvendinimo.

 

Lenkijos menkių kvotos klausimas

Danija, Vokietija bei Švedija posėdžio metu išreiškė susirūpinimą dėl to, kad 2007 m. Lenkija Baltijos jūroje sugavo žymiai daugiau menkių negu jai skirta šių žuvų kvota, ir ypač dėl to, kad nebuvo užtikrinta žvejybos kontrolė ir į rinką patenkančios menkės apskaita. Todėl ES Žemės ūkio ir žuvininkystės Tarybos posėdyje buvo priimtas reglamento projektas, numatantis, kad 2008–2011 m. Lenkijai skirtinos menkių žvejybos Baltijos jūroje (25–32 pakvadračiai, EB vandenys) kvotos bus mažinamos tokiu menkių kiekiu, kokiu 2007 m. Lenkija viršijo jai skirtą kvotą. Šiuo reglamentu Lenkija įpareigota sustiprinti menkių žvejybos kontrolę ir atitinkamai sumažinti menkes žvejojantį Baltijos jūros žvejybos laivyną.

 

Partnerystės protokolas

Europos Komisijos Jūrinių reikalų ir žuvininkystės komisaras J. Borg informavo ES valstybes, kad pasirašytas Europos Bendrijos ir Mauritanijos Islamo Respublikos Žuvininkystės partnerystės susitarimo protokolas, nustatantis Bendrijos laivų žvejybos galimybes ir sąlygas Mauritanijos vandenyse.

Atsakydamas į Lietuvos ir Latvijos atstovų išsakytus būgštavimus, kad pagal naująjį protokolą Bendrijos laivams skiriama pelaginių žuvų žvejybos kvota gali netenkinti realių šių šalių žvejybos pramonės poreikių, komisaras J. Borg patvirtino, kad Europos Komisija, atsižvelgdama, kaip ši kvota bus panaudojama, imsis visų reikalingų ir naujajame protokole numatytų priemonių jai padidinti.

Share iconDalintis