Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Europinių ungurių įveisimas Lietuvos vandens telkiniuose 2014 m.

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba), tęsdama projekto „Europinių ungurių išteklių valdymo plano įgyvendinimas Lietuvoje“ Nr. 3FNF-0-11-01 veiklas ir vykdydama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintą „Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, 2014 metų planą“, šių metų pavasarį įsigijo 120 kg stiklinės stadijos europinių ungurių (lot. Anguilla, anguilla). Iš viso šiais metais buvo įveista 380 500 vnt. Žuvivaisos skyriaus Laukystos poskyryje paaugintų (toliau – Laukystos poskyris) unguriukų į 45 vandens telkinius Anykščių, Ignalinos, Kaišiadorių, Kelmės, Kupiškio, Molėtų, Rokiškio, Širvintų, Šilutės, Švenčionių, Tauragės, Utenos, Vilkaviškio, Vilniaus, Zarasų rajonuose ir Elektrėnų savivaldybėje. Tam, kad būtų galima atlikti ungurių stebėseną, ištirti įžuvintų ungurių išgyvenamumą, nustatyti, kiek yra natūraliai migruojančių ir kiek įveistų ungurių, Žuvininkystės tarnyba 10 proc. unguriukų paženklino nekenksmingu organiniu dažikliu alizarinu.

1 pav. Unguriai jau Laukystos poskyryje

Šiemet unguriukai į Lietuvą (į Palangos oro uostą) buvo atskraidinti tiesiai iš Jungtinės Karalystės žuvininkystės įmonės, tad jų kelionė neužtruko ilgai. Unguriai nenuvargo, todėl nuostolių dėl kelionės nepatirta – gera žinia ir žuvų tiekėjui, ir pirkėjui.

 

2 pav. Susipažinkime – stikliniai unguriukai

 

   Europinių ungurių paauginimas Laukystos poskyryje

Pirmas etapas yra skiriamas unguriukams adaptuotis prie aukštesnės temperatūros – šį kartą pereiti nuo 6o C iki 18o C temperatūros užtruko dvi paras.
Kitas žingsnis – pratinti unguriukus prie naujo, jiems neįprasto dirbtinio ir natūralaus maisto – specialių startinių kombinuotųjų pašarų ir šaldytų menkių ikrų, kuriais unguriukai šeriami 2–3 savaites, kol pripranta prie kombinuotųjų dirbtinių pašarų. Šiuo laikotarpiu palaikoma 24o–26o C auginimo temperatūra, užtikrinamas 90–110 proc. vandenyje ištirpusio deguonies kiekis ir kiti svarbūs hidrocheminiai parametrai. Vandens biofiltracija turi veikti nepriekaištingai ir nuolat.

3 pav. Startinis pašaras – šaldyti menkių ikrai

 

Trečias etapas – unguriukų auginimas, apima daug rutininių darbų: žuvų šėrimą, baseinų valymą, URS vandens papildymą, įrangos priežiūrą, periodinius vandens ir ligų tyrimus, prireikus ir gydymą. Reikia daug kruopštaus darbo, kad per porą mėnesių unguriai sustiprėtų ir svertų 1–2 g.
Šiemet įsigyti unguriukai nesirgo jokiomis ligomis, ir mūsų specialistų prižiūrimi tokie ir išliko – išeiga siekė 98 proc., o tai labai geras rezultatas. Tad galima teigti, kad unguriukų paauginimas vyko sklandžiai ir buvo produktyvus.

 

4 pav. Šildomės baseine

 

Laukystos poskyrio darbuotojai, prižiūrintys URS auginamus unguriukus, dirba visą parą pagal slankųjį grafiką. Per pastaruosius dvejus metus sukaupta didžiulė ungurių adaptavimo prie naujų sąlygų, karantinavimo, technologinė ungurių paauginimo patirtis. Nuo projekto „Europinių ungurių išteklių valdymo plano įgyvendinimas Lietuvoje“ Nr. 3FNF-0-11-01 pradžios, nuo 2011 m. į vandens telkinius buvo įveista daugiau nei 2 mln. vnt. unguriukų. Tai leidžia Žuvininkystės tarnybai ženkliai prisidėti prie tarptautinės europinių ungurių išteklių atstatymo programos.

 

5 pav. Laukystos poskyrio darbuotojai

Share iconDalintis