Žuvininkystės tarnyba

Dėl spaudoje pasirodžiusių straipsnių, kuriuose nuogąstaujama dėl projekto „Europinių ungurių išteklių valdymo plano įgyvendinimas Lietuvoje“ tikslingumo ir išlaidų paskirstymo

Bėda ta, kad eiliniam skaitytojui ne taip lengva susivokti, kiek tikrovės yra spaudoje publikuotuose straipsniuose bei juose išsakytose nuomonėse. Derėtų priminti, kad 2007 m. rugsėjo 18 d. Europos Taryba (EB) išleido reglamentą Nr. 1100/2007 m, kuriuo įpareigojo kiekvieną ES šalį narę nustatyti priemones europinių ungurių ištekliams atkurti. Reglamente akcentuojama Europos Bendrijos vandenų, valstybių narių lagūnų, upių žiočių ir upių bei su jomis susisiekiančių vidaus vandenų, kurie teka į ICES III, IV, VI, VII, VIII, IX rajonuose esančias jūras arba į Viduržemio jūrą, Anguilla anguilla L. rūšies europinių ungurių išteklių apsaugą ir tausojantį naudojimą užtikrinanti sistema. Europos Sąjungos šalys narės buvo įpareigotos parengti ungurių išteklių atkūrimo planus ir numatyti specialiąsias priemones, kurios padėtų gausinti į Europos vandens telkinius išleidžiamų trumpesnių nei 12 cm ungurių skaičių ir įgyvendinti priemones, kurios užtikrintų trumpesnių nei 20 cm ungurių perkėlimą. Atsižvelgiant į tai, buvo parengtas Europinių ungurių Anguilla anguilla L. išteklių valdymo Lietuvoje planas (toliau – Ungurių planas), kuris 2009 m. gruodžio 22 d. buvo patvirtintas Europos Komisijos sprendimu. Plane numatyta, kad nuo 2009 m. Lietuva pradės vykdyti veiklas, skirtas europinių ungurių gausinimui ne tik šalyje, bet ir visame Europos areale. Tačiau dėl ŽŪM pavaldžių, žuvininkystę kuruojančių institucijų pertvarkos (reorganizacijos) 2009 m. numatyti darbai nebuvo pradėti. 2010 m. ŽŪM Žuvininkystės departamentas parengė Ungurių plano įgyvendinimo taisyklių projektą, kuris buvo patvirtintas 2011 m. sausio 28 d. Pažymėtina, kad iki tol stikliniams ir paaugintiems unguriams įsigyti, įrangos jiems laikyti ir transportuoti iki išleidimo vietų, mokslinei stebėsenai ir kitų su projekte numatytų veiklų finansavimo derinimo procesas nebuvo paprastas – projektas ne kartą svarstytas ir derintas su Žuvininkystės departamento vadovu ir specialistais bei šioje srityje dirbančiais Lietuvos mokslininkais. ŽŪM ministro įsakymu 2011 m. sausio 28 d. Nr. 3D-57 projekto įgyvendinimas perduotas Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos ŽŪM (toliau – Tarnyba). Tarnybos specialistai per ministro įsakyme nurodytą rekomenduojamą laikotarpį parengė Ungurių plano Lietuvoje įgyvendinimo projektą, kurį pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) vertinti. Pabrėžiame, kad Tarnybos projektas parengtas pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos trečiosios prioritetinės krypties „Bendro intereso priemonės“ priemonės „Vandens faunos ir floros apsaugai ir plėtojimui skirtos priemonės“ veiklos srities „Parama europinių ungurių išteklių valdymo planui Lietuvoje įgyvendinti“ įgyvendinimo taisykles (toliau – įgyvendinimo taisyklės), kurias rengė Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentas. Be to, įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis gali būti tik tos išlaidos, kurios nurodytos įgyvendinimo taisyklių 17 ir 18 punktuose, o tai reiškia, kad iš projekto lėšų galima įsigyti tik tas priemones ir įrangą, kuri numatyta projekto įgyvendinimo taisyklėse. Visos kitos išlaidos, kurios gali būti būtinos projektui įgyvendinti, bet nėra numatytos įgyvendinimo taisyklėse kaip tinkamos, yra netinkamos ir jas turi apmokėti pats paraiškos teikėjas. Be to, patirtos išlaidos privalo neprieštarauti Ungurių plane numatytiems reikalavimams bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, kadangi Tarnyba (perkančioji organizacija) yra biudžetinė įstaiga ir jai taikomi viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai.

Pagrindinės projekte numatytos investicijos yra:

1. Įveisti skirtų Europinių ungurių įsigijimas (paaugintų ir stiklinių ungurių stadijos);
2. europinių ungurių ekspertinis vertinimas pas teikėją;
3. objekto, skirto europiniams unguriams karantinuoti ir perlaikyti, pritaikymo išlaidos;
4. europinių ungurių transportavimas iki paleidimo vietų;
5. specializuotos motorinės transporto priemonės įsigijimas;
6. įveisiamų europinių ungurių ženklinimas;
7. ungurių plane numatyta mokslinė stebėsena ir vertinimas;
8. ungurių planui įgyvendinti numatytų tyrimų užtikrinimas ir/arba optimizavimas;
9. viešinimas.

Didžioji šio projekto lėšų dalis yra skiriama europiniams unguriams įsigyti, transportuoti iki paleidimo vietos bei moksliniams tyrimams. Projekte detaliai ir nuosekliai išdėstoma kiekviena veikla ir pagrindžiamas jos būtinumas. Vis dėlto po tendencingai visuomenę klaidinančio straipsnio „Stiklinių ungurių bomba po ministro kėde“ savaitiniame žemės ūkio laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ ir  vėliau kilusių diskusijų dėl projekte numatomų investicijų tikslingumo, norėtųsi „prasklaidyti miglas“.

Natūraliai kyla klausimas, kodėl Tarnybos projekto išlaidas analizuoja ir komentuoja Tarptautinės Baltijos eršketų augintojų asociacijos pirmininkas gerb. Vytautas Mockus ir AB „Išlaužo žuvis“ direktorius, Nacionalinės akvakultūros asociacijos tarybos narys gerb. Darius Svirskis, kurie nėra nei Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai, nei projekto ekspertai vertintojai, nei Projekto atrankos komiteto nariai stebėtojai. Ir visiškai natūraliai peršasi klausimas, ar gerbiamas V. Mockus nesiekia išskirtinės galimybės dalyvauti būsimuosiuose viešųjų pirkimų konkursuose kaip vienintelis potencialus projekte numatytos europinių ungurių perlaikymo ir karantinavimo įrangos tiekėjas? Norime atkreipti dėmesį, kad gerb. Vytautas Mockus yra teikęs paslaugas kaip įmonės UAB „Giardino italiano“ technologas ir įrenginėjęs „pigią“ uždarąją sistemą Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Rusnės filiale. URS įrengimo darbai vyko nesilaikant terminų, todėl sistema nebuvo priduota laiku ir veikė tik garantinį laikotarpį. Po to ją teko komplektuoti iš naujo. Taip pat keistas gerb. V. Mockaus susirūpinimas dėl projekto „skubos“. Projekto trūkumų ieškotojas pats yra gavęs paramą iš Europos žuvininkystės fondo ir neabejotinai yra susipažinęs su taisyklėse nurodomais  terminais. Be to, svarbu ir tai, kad Lietuva atsilieka nuo Ungurių plane numatytų įveisimo terminų, o už neįvykdytus įsipareigojimus yra atsakingas projekto pareiškėjas – šiuo atveju Tarnyba. Taigi dėl šios priežasties ir yra dedamos visos pastangos, kad projekto veiklos būtų pradėtos kuo anksčiau. Be to, 2007 m. rugsėjo 18 d. Europos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1100/2007, nustatančiame priemones europinių ungurių ištekliams atkurti, nurodoma, kokio ilgio europiniai unguriai gali būti naudojami įveisimui, todėl, neįsigijus šių ungurių iki liepos vidurio, numatytų darbų šiais metais Tarnyba būtų negalėjusi atlikti. Be to, didesni unguriai jau yra prekinė žuvis ir jos kaina yra gerokai didesnė. Kadangi gerb. V. Mockus minėtame straipsnyje nuogąstauja dėl perkamų ungurių vertinimo, galime užtikrinti, kad jie bus vertinami t. y. nustatomas tinkamas ungurių ilgis, svoris ir sveikatos būklė. Projekto įgyvendinimo taisyklių 18.2 punkte yra nurodyta, kad įveisti skirtų europinių ungurių ekspertinio vertinimo pas tiekėją išlaidos negali viršyti 0,3% visos projektui skirtos sumos, o nepanaudotos lėšos yra gražinamos į biudžetą.

Projekte taip pat numatytos išlaidos, skirtos transportuoti europiniams unguriams iki paleidimo vietos. Jas sudaro išlaidos skirtos:

1. Specializuotos motorinės transporto priemonės  ir vandens transporto priemonės (motorinės valties) degalams įsigyti.  Speciali motorinė transporto priemonė skirta unguriams gabenami iki paleidimo vietos, o motorinė valtis yra būtina, kad būtų galima ungurius įveisti išbarstomuoju metodu. Šis metodas yra efektyviausias, kadangi padeda paskleisti įveisimo medžiagą vandens telkinyje skirtingose vietose, o tai lemia didesnį ungurių išgyvenamumą;
2.  vandens siurblio degalams įsigyti. Šis siurblys reikalingas tam, kad greitai ir efektyviai būtų galima pripumpuoti vandens iš vandens telkinio į talpas su unguriais, tam, kad dėl temperatūrų skirtumo unguriai nepatirtų šoko;
3. Tarnybos darbuotojų komandiruočių išlaidos.

Planuojama kasmet (2012-2013) įveisti ungurių į 113 vandens telkinių, kurie yra išsidėstę per visą Lietuvą. Visos transportavimo išlaidos yra pagrįstos ir būtinos efektyviam europinių ungurių įveisimui.

Kita daug diskusijų kelianti projekte numatyta veikla – viešinimas. Būtina atkreipti dėmesį, kad visos projekte numatytos viešinimo priemonės yra būtinos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos suteiktos paramos viešinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-232 (Žin. Nr. 2008, Nr. 48-1794; 2010, Nr. 31-1457), kuriose yra aptartas viešinimo ir informavimo priemonių komplektas. Pagrindinį šio projekto viešinimo renginį planuojama surengti projektui įsibėgėjus. Numatoma, kad renginiuose dalyvaus žuvininkystės srities specialistai, visuomeninių organizacijų, Aplinkos ministerijos, NMA, Vilniaus ir Klaipėdos universitetų, kaimyninių šalių žuvininkystės sektoriaus atstovai ir, žinoma, Žuvininkystės tarnybos specialistai. Renginius organizuoti numatoma patikėti tokias paslaugas teikiantiems profesionalams, kurie pakvies ir kvalifikuotų lektorių. Pasisakyti bus kviečiami kaimyninių šalių žuvininkystės žinovai.

Projekte numatyti moksliniai tyrimai Ungurių plane yra įvardinti kaip būtini, todėl Tarnyba privalėjo juos įtraukti į projekto veiklas. Be to, toks didelis mokslininkų dėmesys šiai žuvų rūšiai visuose ES (ir ne tik) šalyse skiriamas todėl, kad ungurys – kosmopolitinė rūšis, kuri dėl rūšies biologinių savybių, gyvenimo ciklo, migracijos, yra svarbi daugelio pasaulio šalių ekonomikai. Kaip jau buvo minėta, Tarnyba yra perkančioji organizacija, kuriai taikomi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai, todėl pirkimai (prekių ir paslaugų) bus vykdomi laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo ir Tarnybos viešųjų pirkimų taisyklių, bus skelbiamas supaprastintas atvirasis konkursas, apie kurį skelbiama leidinyje „Valstybės žinios“. Taigi jame galės dalyvauti visi suinteresuoti ir tokią paslaugą galintys teikti tiekėjai. Projekto mokslinių tyrimų kainos yra orientacinės, numatytos atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas. Tarp tyrimų – sidabrinių ungurių mirtingumo migruojant Lietuvos vidaus vandenimis vertinimas telemetrija, hidroelektrinių turbinų poveikio ir įveisimo efektyvumo vertinimas, stebint įveistų ungurių išgyvenimą, apsikrėtimo parazitais ir kitų faktorių vertinimas. Taip pat Europinis ungurys (Anguilla, anguilla L.) ŽŪM Žuvininkystės departamento iniciatyva įtrauktas į Nacionalinę žuvininkystės duomenų rinkimo programą, Žuvininkystės departamento prerogatyva – atskirti, kurios mokslinių tyrimų veiklos turi būti finansuojamos iš Nacionalinės žuvininkystės duomenų rinkimo programos, o kurios – iš Europos žuvininkystės fondo lėšų. Todėl, gavusi ŽŪM Žuvininkystės departamento išaiškinimą ir suderinusi su NMA, moksliniams tyrimams skirtas lėšas Tarnyba perskirstys. Dalis tyrimų bus finansuojami iš Nacionalinės žuvininkystės duomenų rinkimo programos.

Tenka pastebėti, kad minėtame „ Ūkininko patarėjo“ straipsnyje gerb. D. Svirskio komentarai dėl motorinės transporto priemonės įsigijimo yra nepagrįsti, nes Tarnybos planuojama įsigyti transporto priemonė atitinka įgyvendinimo taisyklių 18.6 punkto reikalavimus ir nėra skirta pramogoms. Atkreipiame dėmesį, kad unguriai bus įveisiami įvairių Lietuvos regionų vandens telkiniuose, todėl yra būtina kokybiška specializuota (su specialia įranga gyvai žuviai pervežti), motorinė, padidinto pravažumo, sunkiasvorė transporto priemonė, atitinkanti Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimus, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 (Žin., 2008, Nr. 141-5606). Ši transporto priemonė yra būtina užsibrėžtiems tikslams įgyvendinti t.y. transportuoti įveisimui skirtus įvairių stadijų ungurius į jų išleidimo vietas, kurios gali būti ir sunkiai privažiuojamos.

Galiausiai reikia pažymėti, kad rengdama tokio masto projektą, Tarnyba konsultavosi su įvairių šalių mokslininkais, dirbančiais su šia vertinga žuvimi, o projekto oponentams, deja, dažnai pritrūksta ne tik profesinės kompetencijos, bet ir Europos Tarybos reglamentų ir Nacionalinių teisės aktų išmanymo. Žinia, rengiant ir įgyvendinant tokius projektus sunkumai neišvengiami, kadangi dėl sudėtingų Europos žuvininkystės fondo paramą administruojančių tarpinių institucijų procedūrų pinigai, skirti projekto veikloms įgyvendinti, pareiškėją pasiekia po metų nuo paraiškos pateikimo, o tai reiškia, kad visos projekte numatytos veiklos dažnai nebegali būti įgyvendintos laiku. Tam, kad projektas vyktų numatytais terminais ir stengiantis, kad biurokratinės kliūtys kuo mažiau tam turėtų įtakos, projektai pradedami įgyvendinti kiek galima anksčiau. Tenka tik apgailestauti, kad projektas, kuris itin svarbus siekiant įgyvendinti Europos Tarybos reglamentą, skirtą Europinių ungurių išteklių atkūrimui, nebuvo pradėtas anksčiau.

Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM (atsakinga už projektų vertinimą institucija) teigiamai įvertinusi projektą, jį teikė Projektų atrankos komitetui (PAK) kaip tinkamą finansuoti. Projektas buvo svarstomas net dviejuose PAK posėdžiuose – abu kartus jo finansavimui pritarta.

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Dalintis