Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Baltijos jūros žuvų išteklių dydžio nustatymo ekspertų grupės susirinkimas

Šių metų balandžio 12 – 19 d. Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vyriausiasis specialistas Romas Statkus dalyvavo kasmetiniame Baltijos jūros žuvų išteklių dydžio nustatymo ekspertų grupės susirinkime, vykusiame ICES (Tarptautinė Baltijos jūros tyrimų taryba) būstinėje Kopenhagoje (Danija). Šis susirinkimas yra įtrauktas į privalomųjų susirinkimų sąrašą pagal duomenų rinkimo programą (DRP). Susirinkimo metu buvo tikrinami ir analizuojami kiekvienos šalies biologiniai duomenys (sugavimų statistika, iškrautų ir išmetamų žuvų biologinė struktūra, mokslinių tyrimų jūroje biologiniai duomenys) bei atliekami matematiniai skaičiavimai. Gauti preliminarūs rezultatai yra aktualūs ir Lietuvai.

Rytinės Baltijos menkės.
Atlikti skaičiavimai parodė, kad 2009 metais Baltijos jūroje oficialiai sugauta 48 439 t, o 2010 m. – 50 277 t menkių. Neverslinio dydžio žuvų priegauda (kuri buvo išmesta į jūrą) 2009 metais sudarė 3 328 t, o 2010 m. – 3 543 t. Nedeklaruotų iškrovimų kiekis 2009 m. sudarė apie 7 procentus, o 2010 m. tokių duomenų nėra. Abu rodikliai (išmetimai ir nedeklaruotas iškrovimų kiekis) turi tendenciją kasmet mažėti. Tam galėjo turėti įtakos kasmet didinamos menkių kvotos ir patobulinti tralai menkėms gaudyti.

Mokslinių tyrimų jūroje rezultatai rodo, kad nuo 2008 m. mažėja vienų metų amžiaus menkių. Tai rodo, kad neršto sąlygos per 2008 – 2010 metus pablogėjo.

Neršiančių menkių biomasė 2010 m. sudarė daugiau kaip 250 000 t, ir tai didžiausias rodiklis nuo 2005 m. Dvejų metų amžiaus menkių ( žuvų grupė, kuri nuo kitų metų papildys verslinių menkių išteklius) skaičius išlieka nepakitęs nuo 2008 m., o verslinių žuvų pagrindą sudaranti grupė (ketverių – septynerių metų) nuo 2007 m. nuolat mažėja.

Trumpalaikė 2012 – 2013 metų prognozė parodė, kad neršiančių menkių ir bendra šių žuvų biomasė didės. 2012 metais neršiančių menkių biomasė gali padidėti 16,8 proc., o 2013 m. – dar 9,5 proc. Bendra menkių biomasė 2012 m. gali padidėti 9,6 proc., o 2013 m. – 6,5 proc.
Atsižvelgdama į šias prognozes ICES siūlo 2012 metais padidinti bendrą leistiną sugauti Baltijos jūroje rytinių menkių kiekį dar 15 proc. , o tai sudarytų 74 226 t.
Strimelės. 2010 metais Baltijos jūroje sugauta 136 706 t strimelių, t. y. 1 proc. daugiau leistino sugauti kiekio (apie 1 200 t).
Neršiančių strimelių biomasė 2010 m. sudarė daugiau kaip 500 000 t. Šis rodiklis išlieka stabilus nuo 2006 m. Vienų metų amžiaus strimelių (žuvų grupė, kuri nuo kitų metų papildys verslinių strimelių išteklius) nuo 2008 m. nuolat mažėja, o verslinių žuvų pagrindą sudaranti grupė (treji – šešeri metai) kol kas stabiliai auga (tai gausioji 2008 metų karta).
Trumpalaikė prognozė 2012 – 2013 m. parodė, kad neršiančių strimelių biomasė 2010 m. sumažės 6,3 proc., o 2013 m. – dar 1,1 proc. Bendra žuvų biomasė 2012 m. sumažės 1,3 proc., tačiau 2013 m. gali padidėti 0,4 proc. Rekomendacijų dėl kvotų mažinimo ar didinimo nebuvo pateikta.
Bretlingiai. Neršiančių bretlingių biomasė 2010 m. sudarė daugiau kaip 950 000 t. Šis rodiklis išlieka stabilus nuo 2006 m. Vienų metų amžiaus bretlingių (žuvų grupė, kuri nuo kitų metų papildys verslinių bretlingių išteklius) 2010 m. buvo žemiau vidurkio (77 milijardai vienetų), o verslinių žuvų pagrindą sudaranti grupė (treji – penkeri metai) kol kas išlieka stabili.
Trumpalaikė prognozė 2012 – 2013 m. parodė, kad tiek neršiančių bretlingių, tiek bendra žuvų biomasė mažės. Mažėjimas prognozuojamas atitinkamai pagal metus 11,2 – 1,1 procento ir 4,8 – 0,6 procento. Bendru atveju prognozuojama, kad esant dabartiniam žvejybos intensyvumui, bretlingių ištekliai 2012 – 2013 metais gali sumažėti 12 procentų. Rekomendacijų dėl kvotų mažinimo ar didinimo nebuvo pateikta.

Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo
skyriaus vyriausiasis specialistas
Romas Statkus

Share iconDalintis