Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Baltijoje lašišų dar ilgai nebus per daug

2016 m. kovo 30 – balandžio 6 dienomis Klaipėdoje vyko  Tarptautinės jūrų tyrimų tarybos  (ICES/CIEM) Baltijos lašišų ir šlakių darbo ekspertų grupės metinis posėdis. Tokie susitikimai vyksta kasmet vis kitoje šalyje – šiais metais priimančioji šalis buvo Lietuva. Posėdyje be 23 mokslininkų ekspertų iš devynių Baltijos šalių, tyrinėjančių Baltijos jūros baseine gyvenančias lašišas ir šlakius, dalyvavo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės tyrimų ir Mokslo skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Kontautas ir Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Dr. Vytautas Kesminas. Susitikimo metu buvo pristatytos visų šalių pagal tam tikrus reikalavimus parengtos ataskaitos, išklausyti naujausiais tyrimų duomenimis pagrįsti pasiūlymai, kaip ateityje geriau reguliuoti šių išteklių naudojimą. Baltijos lašišų ir šlakių darbo grupės posėdžiui buvo parengtas ir perskaitytas pranešimas apie šių žuvų išteklius Lietuvoje 2015 metais, verslinių ir mėgėjų žūklės laimikių dydžius bei žvejybos ir įžuvinimo  apimtis, rituolių produkcijos dinamiką Lietuvos upėse, žvejybos pastangų reguliavimo priemones, mokslinius tyrimus  ir kt. Darbo grupės posėdžio metu buvo tikslinami šalių pateikti duomenys ir rengiama bendra ataskaita apie Baltijos lašišų ir šlakių išteklių būklę Baltijos jūros baseine. Taip pat buvo rengiamos rekomendacijos dėl šių žuvų sugavimų 2016–2017 metais.

Daug dėmesio darbo grupės susitikime buvo skirta šių žuvų išteklių kaitos matematiniam modeliavimui, buvo pateikti keli modelio variantai bei konstatuota, kad gero modelio pietų Baltijos upių populiacijoms kol kas nėra, nes trūksta tinkamai surinktų duomenų. Buvo pristatyti dviejų Švedijos upių lašišų ir šlakių populiacijų kaitos modeliavimo rezultatai, rengiamasi panaudoti ir duomenis, gautus iš Salacos (Latvija) bei Piritos (Estija) upių žuvų populiacijų. Mes kol kas savo upėse tokio modelio pritaikyti negalime, nes neturime rituolių apskaitos gaudyklių ir grįžtančių neršti suaugusių žuvų skaitiklių  indeksuojamose Lietuvos upėse: lašišų – Žeimenoje , šlakių – Minijoje.

Daug dėmesio buvo skirta duomenų korektiškumo klausimams bei genetiniams tyrimams. Pagrindinė problema yra ta, kad nėra vieningos mėgėjų žvejybos apskaitos metodikos (nei jūros, nei upių). Šią dieną tik kelios šalys gali pateikti apytikrius mėgėjų žvejybos duomenis, kitose šalyse tokia apskaita apskritai nevykdoma. Pažymėtina, kad 2015 metais Žuvininkystės tarnybos užsakymu Klaipėdos universitetas parengė  galimybių studiją apie žvejų mėgėjų  sugaunamas lašišas bei pirmą kartą įvertino galimą lašišų sugavimą mėgėjų žūklės įrankiais Baltijos jūroje bei upėse 2015 metais.

 

Kalbant apie bendrą šių žuvų išteklių būklę Baltijos jūroje, buvo konstatuota, kad pagal turimus duomenis laukinių lašišų rituolių produkcijos daugėja, bet atskirose upėse stebimos augimo tendencijos nėra vienodos. Taip pat daugėja atplaukiančių neršti suaugusių žuvų, tačiau neršto efektyvumas ir rituolių produkcija labai priklauso nuo vandens lygio upėse. Bendras lašišų laimikis Baltijos jūroje 2015 metais numatomas toks pat kaip ir 2014-iais, t. y. apie 161 000 vienetų, tačiau šis skaičius dar bus tikslinamas, kadangi sunku įvertinti labai išaugusios mėgėjų žūklės dalį bei nedeklaruoto ir klaidingai deklaruoto laimikio dydį. Kelia nerimą ir nustatyti M74 ligos požymiai, kol kas labai mažai žinoma apie porituolinį mirtingumą.

 

Kalbant apie renkamų duomenų apimtis ir kokybę buvo pažymėta, kad 2016 metais baigsis duomenų rinkimo programos galiojimas, todėl rengiama nauja programa, kurios pagrindinė idėja – duomenys turi būti naudojami (data needs of end users). Švedijos atstovas pristatė savo šalyje vykdomą veiklą, kuri gali būti siūloma naujai duomenų rinkimo programai. Šiuo metu Švedijoje vykdoma komercinių sugavimų ir priegaudos duomenų analizė, renkami žvejybos žurnalų duomenys, mėgėjų žvejybos duomenys, populiacijų rodiklių duomenys (biologiniai, elektros žūklės monitoringo, rituolių ir suaugėlių skaitiklių, genetiniai bei žuvų žymėjimo duomenys). Siūloma nerinkti duomenų, kurių niekas nenaudoja, daugiau dėmesio skirti mėgėjų žvejybos duomenims, patikslinti duomenis apie buveines ir jų kiekį, vykdyti genetinę sugavimų analizę, daugiau dėmesio skirti ir duomenims apie šlakių populiacijas Baltijos jūroje.

 

Darbo grupės nariai taip pat aplankė lašišų ir šlakių tyrimų vietas Minijos upės baseine, Žuvininkystės tarnybos žuvitakių programos vykdymo metu pastatytus žuvitakius Minijos upėje prie Gražčių malūno užtvankos bei prie Sausdravo upėje esančios Žlibinų malūno užtvankos. Taip pat buvo aplankytas Plokštinės šaltojo karo muziejus, kuris paliko grupės nariams didelį įspūdį.

 

Darbo grupės ataskaitą po kurio laiko bus galima rasti ICES tinklapyje adresu

https://community.ices.dk/ExpertGroups/wgbast/SitePages/HomePage.aspx

 

Išsamiau – tel. (8 46) 39 11 22 arba el. paštu antanas.kontautas@zuv.lt, v.kesminas@takas.lt

 

 

Share iconDalintis