Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

BALTFISH forume aptarti aktualūs Baltijos jūros menkių žvejybos klausimai

Šių metų sausio 27–28 d. Gdynėje įvyko BALTFISH forumo ekspertų susirinkimas, kuriame buvo aptartos aktualios Baltijos jūros menkių populiacijų ir žvejybos problemos. Jame dalyvavo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjas Tomas Zolubas. BALTFISH yra regioninis Baltijos jūros žuvininkystės forumas, kurio pagrindinis tikslas yra gerinti koordinavimą ir kooperaciją tarp Europos Sąjungos Baltijos jūros valstybių narių, sprendžiant įvairias Baltijos jūros žuvininkystės problemas. Pateikiame informaciją apie pagrindinius forume  diskutuotus klausimus.

 

Rekreacinė žvejyba daro vis didesnį poveikį menkių populiacijoms, todėl šiuo žvejybos tipu sugautos žuvys turi būti apskaitomos, vertinama išimama populiacijos dalis pagal kiekį, amžių ir lytį. Šie duomenys turėtų būti naudojami Tarptautinės jūrų tyrinėjimų tarybos darbo grupėse, siekiant įvertinti menkių išteklius, tačiau prieš tai reikėtų sukurti vieną bendrą metodiką, kurią naudotų visos šalys. Taip pat reikėtų suvienodinti kai kuriuos žvejybos draudimus, pvz.: menkių neršto metu žvejyba versliniais žvejybos įrankiais draudžiama, bet mėgėjų žvejybos įrankiais leidžiama.

 

Svarstyta, kaip išvengti didelės jauniklių priegaudos, kaip apsaugoti senesnius ir didesnius individus, kurie turi didelę reikšmę sėkmingam nerštui ir išsaugo genetinę populiacijos įvairovę. Pagavus tam tikrame rajone didelį jauniklių kiekį galima būtų žvejybą tame rajone uždrausti, tačiau problemą sudaro tai, kad tam reikalingas Europos Komisijos pritarimas, todėl neatmetama galimybė, jog atėjus sprendimui per ilgą biurokratinę grandinę, jis gali būti nebereikalingas – jaunikliai iš šio rajono gali būti jau pasitraukę. Būtina užtikrinti teisingą žvejų elgseną, kad žvejybos metu nekeistų žvejybos įrankio konstrukcijos bei žvejybos selektyvumo savybių. Siekiant išsaugoti senesnius ir didesnius individus, išbandyti naujos konstrukcijos tralai. Į tralų maišų vidų dedamos specialios grotelės, kurios leidžia didesniems (pradedant nuo tam tikro ilgio) individams ištrūkti iš tralo į laisvę. Specialių grotelių naudojimas tralo maiše ir žvejybos efektyvumo sumažėjimas žvejams reiškia finansinius praradimus, todėl abejotina, ar šios naujovės galėtų būti sutiktos šiltai, tačiau naujo tipo tralo maišo įdiegimas gali būti finansuojamas iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšų.

 

Pastaruosius dvejus metus Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba rekomendavo, kad įdiegtas erdvinis pelaginės žvejybos valdymo planas 25–26 pakvadračiuose galėtų žymiai pagerinti menkių įmitimą, kuris buvo labai suprastėjęs. Šprotai ir strimelės sudaro žymią menkių raciono dalį, tačiau pagrindinė jų biomasė yra pasiskirsčiusi kituose Baltijos jūros pakvadračiuose. Tuo tarpu bendras šprotų žvejybos laimikis 25–26 pakvadračiuose 2014 m. sudarė apie 47 proc. Dėl šių priežasčių siūloma riboti pelaginę šprotų ir strimelių žvejybą 25–26 pakvadračiuose,  paliekant menkių raciono objektus mitybai. Tačiau susirinkimo metu mokslininkai pateikė informaciją apie menkių įmitimo pagerėjimą. Tai siejama su kitų mitybos objektų – bentosinių organizmų pagausėjimu. 2014–2015 m. buvo stebėta ypač didelė Baltijos jūros ir Šiaurės jūros vandenų kaita, todėl manoma, kad dėl didelio sūraus ir deguonimi prisotinto vandens kiekio patekimo į Baltijos jūrą sumažėjo bedeguonių, biologinės produkcijos prasme „dykumų” zonų, todėl atsirado daugiau tinkamų gyventi zonų ir pagausėjo bentosinių organizmų. Dėl šių priežasčių siūloma neskubėti įgyvendinti pelaginės žvejybos draudimo 25–26 pakvadračiuose.

 

Share iconDalintis