Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Atsakymas į eksperto pastabas dėl „Europinių ungurių išteklių valdymo plano įgyvendinimas Lietuvoje“ projekto

Atsižvelgdami į spaudoje pasirodančias interpretacijas ir abejones dėl projekto skirto europiniu ungurių įveisimui, teikiame Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos paaiškinimus į 2011 m. rugpjūčio 1 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos gautas eksperto, KU GMMF Biologijos katedros lektoriaus, Žuvų išteklių naudojimo ir atkūrimo tarybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nario Antano Kontauto išvadas dėl projekto (paramos paraiškos registracijos Nr. 3FNF-0-11-01) „Europinių ungurių išteklių valdymo plano įgyvendinimas Lietuvoje“ (toliau – projektas) įvertinimo:

1. Įveisti skirtų europinių ungurių įsigijimo išlaidos. Prie projekto paraiškos pridėtame komerciniame pasiūlyme yra nurodyta kaina be PVM – 750 eurų (2589,60 Lt/kg) už 1 kg stiklinės stadijos europinių ungurių. Projekte nurodyta stiklinių ungurių kaina su PVM – 3133,42 Lt/kg, kadangi pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę, apmokestinamos 0 procentų PVM tarifu (49 str.1 d., 4(1) str.1 d. ir 58 str. 3d.). Nuo gautos prekių vertės apskaičiuojamas Lietuvoje taikomas PVM tarifas 21 proc., (2 str. 32 p.). Apskaičiuotas pirkimo PVM negali būti traukiamas į PVM atskaitą (58 str. 1 d. 1 p. ir 4 d.), nes pirkėjas nevykdo ekonominės veiklos kaip tai apibrėžta 2 str. 8p. Gavęs iš tiekėjo sąskaitą-faktūrą pirkėjas priskaičiuoja PVM nuo gautų prekių ir sumoka mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikdamas PVM deklaraciją.

2. Įveisti skirtų europinių ungurių ekspertinio vertinimo pas tiekėją išlaidos. Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) rengdama projektą numatė, kad europinių ungurių ekspertinį vertinimą pas tiekėją turėtų atlikti du ekspertai, tam, kad vertinimas būtų objektyvus ir kokybiškas. Taip pat norėtume paminėti, kad Tarptautinių žodžių žodyne eksperto sąvoka apibrėžiama kaip [lot. expertus – įgudęs, prityręs] mokslo, meno ar kt. sričių žinovo, kviečiamo atsakyti į klausimus, reikalaujančius specifinių žinių, todėl ekspertui nebūtina turėti daktaro ar atitinkamo mokslinio laipsnio. Atlikti vertinimą pakanka specifinių žinių ir patirties atitinkamoje srityje, ką ir turi Tarnybos specialistai.

Apgyvendinimo išlaidos numatytos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996-11-21 įsakymą Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ bei šio įsakymo 2008-04-01 redakciją Nr. 1K-123. Visais atvejais, tiek atliekant ekspertinį vertinimą, tiek perkant įrangą ar paslaugas, bus vadovaujamasi mažiausios pasiūlytos kainos kriterijumi (vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102; 2008, Nr. 81-3179; 2010, Nr. 25-1174; 2011, Nr. 2-36)), o likę pinigai bus perskirstomi.

3. Objektų skirtų europinių ungurių karantinavimui ir perlaikymui, pritaikymo išlaidos. Projekto išlaidos yra numatytos atsižvelgiant į Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos trečiosios prioritetinės krypties „Bendro intereso priemonės“ priemonės „Vandens faunos ir floros apsaugai ir plėtojimui skirtos priemonės“ veiklos srities „Parama europinių ungurių išteklių valdymo planui Lietuvoje įgyvendinti“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) VII skyrių „Tinkamos ir netinkamos finansuoti išlaidos“. Taisyklėse nenumatytos galimybės įsigyti paslaugą stiklinių ungurių perlaikymui ir karantinavimui, bet yra numatytos išlaidos objektų, skirtų europinių ungurių karantinavimui ir perlaikymui, pritaikyti (Tarnyba gali įsigyti tik tas uždaros recirkuliacinės sistemos dalis, kurios nurodytos Taisyklių 18.3 punkte).

Šiuo metu Tarnyboje nėra tiek pajėgumų, kad būtų galima 2012 metais nupirktus stiklinius ungurius iš karto suleisti į vandens telkinius, kadangi perkamas kiekis yra labai didelis (376 kg stiklinės stadijos ungurių), o įveisiamų ežerų yra 113. Ežerai yra išsidėstę visoje Lietuvoje, 6 žmonių brigada (dirbdama viršvalandžius) didesnį ežerą geriausiu atveju gali įveisti per vieną dieną, kadangi stikliniai unguriai paleidžiami iš skirtingų vandens telkinio (plaukiant su valtimi) ir pakrančių (važiuojant aplink ežerą) vietų (išbarstomasis įveisimo metodas lemia didesnį ungurių išgyvenimą), tam, kad įveisimas būtų efektyvus. Todėl yra būtinybė pritaikyti Tarnybos Žuvivaisos skyriaus Laukystos poskyrį (toliau – Laukystos poskyris) ungurių perlaikymui, kuriame galima būtų laikyti ungurių jauniklius iki galutinio išgabenimo į vandens telkinius.

Atskirų įrangos dalių kainos projekte pateiktos vadovaujantis projekto metu gautais tiekėjų komerciniais pasiūlymais (atsižvelgiant į Taisyklių 16 punktą – komerciniai pasiūlymai turi būti pateikti prie projekto, kaip išlaidas pagrindžiantys dokumentai). Pateiktos sumos yra tik preliminarios, pirkimai dar nėra vykdomi. Perkant įrangą bus vadovaujamasi mažiausios pasiūlytos kainos kriterijumi (vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu), o likę pinigai bus perskirstomi. Atsižvelgiant į eksperto gerb. p. Antano Kontauto pastabas dėl nepagrįstai didelių kainų, Tarnyba pateikė užklausimą uždaros recirkuliacinės sistemos (URS) įrangai pasiūlymą pateikusiai įmonei prašydama jas patikslinti ir pagrįsti ką ji ir padarė.

Be to, norėtumėme pastebėti, kad ekspertas savo vertinime nurodė (bet nepateikė pagrindžiančių dokumentų) tik prekių įsigijimo kainą be įrengimo darbų.

Eksperto gerb. p. Antano Kontauto nuomone, visą numatytą pirkti technologinę įrangą, skirtą Laukystos poskyrį pritaikyti stiklinių ungurių perlaikymui ir karantinavimui, reiktų pirkti iš pripažinto gamintojo ir visą iš karto, tačiau Tarnyba privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, kuriame nurodyta, kad „Perkančiosios organizacijos“ nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs“ (32 str. 2 d.), todėl numatytos prekės, paslaugos ir darbai bus grupuojami pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, skirtinguose viešuosiuose pirkimuose galės dalyvauti skirtingi tiekėjai ir taip bus sudaromos galimybės didesnei konkurencijai, kuri užtikrina šio įstatymo lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų laikymąsi (3 str. 1 d.), taip pat užtikrina geriausią, labiausiai prieinamą prekės, paslaugos ar darbų kainą.

4. Europinių ungurių transportavimo iki paleidimo vietos išlaidos. Įsigyti paauginti ar stikliniai europiniai unguriai (nesvarbu ar jie būtų perkami iš Lietuvos ar iš užsienio tiekėjų) buvo ir bus pristatomi į Laukystos poskyrį esantį Mančiūnų k. Kaišiadorių r. ir iš šio poskyrio išvežiojami po Lietuvos valstybinės reikšmės vandens telkinius. 2011 m. atliekant pirkimų procedūras pirkimų paraiškoje nebuvo numatytos sąlygos ir galimybės ungurių jauniklius vežti tiesiogiai iš laimėjusio tiekėjo į numatytus įveisti vandens telkinius, kadangi pirkimo sąlygos buvo rengiamos ne tik išskirtinai Lietuvos ungurių augintojams (todėl atstumas buvo apskaičiuotas nuo Laukystos poskyrio iki atitinkamo vandens telkinio). 2012 m stiklinių ungurių įsigijimui bus vykdomi viešieji pirkimai ir yra didelė tikimybė, kad galimi tiekėjai bus iš užsienio valstybių, todėl taip pat augintojai stiklinius ungurius pristatys į Laukystos poskyrį, kuriuos vėliau Tarnybos darbuotojai išgabens į Lietuvos valstybinius vandens telkinius.

Kadangi kai kurie ežerai yra labai dideli, pvz. Kretuono ežeras, kurio plotas – 862,2 ha, vienu kartu nuvežti reikiamą paaugintų ungurių kiekį (į vieną vandens telkinio hektarą yra išleidžiami 25 paauginti jaunikliai, Kretuono ež. įveisti iš viso reikia 21555 vnt.) neįmanoma, todėl šiais metais Tarnybos darbuotojams su turimu autotransportu paaugintus ungurius į šį ežerą teko vežti kelis kartus, keliais tarnybiniais automobiliais (nuo to ir priklausė numatytos didesnės kuro išlaidos).

5. Motorinės transporto priemonės įsigijimo išlaidos. Tarnyba turi krovininę transporto priemonę, kuri nėra padidinto pravažumo ir yra pasenusi (pagaminta 1989 m.), dėl šių priežasčių dažnai tenka kviesti avarinę pagalbą tam, kad ištrauktų užklimpusią autotransporto priemonę įveisimo vietose. Be to, Tarnyba planuojamu stiklinių ungurių įveisimo metu (2012 m. ir 2013 m. pavasarį) vykdo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu tvirtinamą Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą planą, ir visą turimą tarnybinį transportą (išskyrus lengvuosius automobilius) naudoja kitų žuvų įveisimo programoms įgyvendinti, t.y. transportuoja kitų Tarnybos poskyrių žuvis, į numatytas įveisimo vietas. Šiais metais (2011 m.) įsigytų paaugintų europinių ungurių įveisimo laikotarpiu buvo galima panaudoti visą turimą Tarnybos transportą, kadangi kiti įveisimo ir monitoringo darbai buvo pristabdyti. Be to, įveisiamų ežerų buvo tik 22, kai 2012 ir 2013 metais yra numatyta įveisti po 113 Lietuvos vandens telkinių.

Ekspertas gerb. p. Antanas Kontautas savo įvertinime pasiūlė nupirkti 10 vieno kubo talpos žuvies pervežimo talpų su auto priekaba, tačiau Tarnyba neturi transporto priemonės kuri galėtų tempti tokią sunkią ir tokio ilgio nemanevringą priekabą. Didžioji dalis numatytų įveisti vandens telkinių nėra dideli, todėl optimali transporto priemonė būtų su dviem talpom (iš viso 1350 l) ir dėl savo mažesnių gabaritų manevringesnė specializuota autotransporto priemonė. Be to, talpas reikėtų vežti didelius atstumus ne tik magistraliniais keliais, o ir sunkiai pravažiuojamomis vietovėmis. Dviem tiltais varomas sunkvežimis būtinas sunkiai pasiekiamoms ežero pakrantėms privažifuoti, bei be įvairių kliūčių (užklimpimų) kuo skubiau nugabenti ungurius iki paleidimo vietų. Atsižvelgiant į pirmiau minėtų Taisyklių 18.6 punktą Tarnyba projekto įgyvendinimo laikotarpiu gali įsigyti ne daugiau kaip vieną specializuotą transporto priemonę, įskaitant, bet neapsiribojant priekabą ir puspriekabę, funkcionuojančias kaip transporto priemonių junginys.

6. Europinių ungurių išteklių valdymo Lietuvoje plane numatytų tyrimų, reikalingų planui įgyvendinti, užtikrinimo ir/arba optimizavimo išlaidos. Visi šie tyrimai – Europinių ungurių (sidabrinio ungurio stadijoje) mirtingumo migruojant Lietuvos vidaus vandenyse vertinimas naudojant telemetriją (2012–2013 m.), Hidroelektrinių turbinų poveikio vertinimas, naudojant ženklintus ungurius, elektrinių turbinų parametrų vertinimas, GIS analizė (2012–2013 m.); Įveisimo efektyvumo vertinimas, stebint įveistų ungurių išgyvenamumą, apsikrėtimą parazitais, augimo tempus, lyčių santykį (2012–2013 m.) yra numatyti Europinių ungurių Anguilla anguilla L. išteklių valdymo Lietuvoje plane (toliau – Planas) patvirtintame 2009 m. gruodžio 22 d. Europos Komisijos sprendimu K(2009)10244. Šie tyrimai visi nukelti į paskutinį projekto įgyvendinimo etapą, tam, kad būtų gauti efektyviausi rezultatai. Anot eksperto gerb. p. Antano Kontauto hidroelektrinių poveikį žuvų migracijoms visame pasaulyje finansuoja hidroenergetikai, tačiau šios praktikos Lietuvoje nėra ir kadangi Plane yra nurodyti šie tyrimai, Tarnyba yra atsakinga už jų atlikimą. Taip pat projekto ekspertas pasiūlė numatytiems migracijos tyrimams ateityje pritraukti Lietuvos mokslo Tarybos bei naujai kuriamų slėnių ir su jais susijusių kompleksinių mokslo programų lėšas. Pasibaigus Europos Žuvininkystes fondo finansavimui Tarnyba būtinai stengsis pasinaudoti eksperto pasiūlymu ir rengs projektus atitinkamų mokslo programų lėšoms gauti.

Share iconDalintis