Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Atlantinio eršketo ( lot. Acipenser sturio) – endeminio Baltijos jūros aštriašnipio eršketo (lot. Acipenser oxyrhynchus ) porūšio reintrodukcija

Europinis atlantinis eršketas ( arba Baltijos eršketas) ( lot. Acipenser sturio) dabartiniu metu yra viena labiausiai nykstančių eršketinių žuvų rūšių. Istoriškai ši praeivė rūšis klestėjo šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje, Baltijos jūroje. Ši žuvis anuomet gyveno į Baltijos jūrą įtekančiose Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos upėse. Lietuvoje pagal istorinius duomenis minima, kad Atlantinis eršketas dažniausiai buvo aptinkamas Nemuno baseine, Nemuno upės intakuose – Neryje, Sčaroje, Merkyje, Šventojoje ir buvo svarbus žvejybos ir verslo objektas, tačiau dėl neūkiško žmonių elgesio su vandens ištekliais išnyko apie 1955 m. Daugelis mokslininkų nurodo, kad pagrindinės šio eršketo nykimo priežastys yra šios: nekontroliuojama verslinė žvejyba (pergaudymas), upes, kuriose eršketai neršdavo, pertveriančių užtvankų statyba, vandens kokybės blogėjimas ir nerštaviečių sunaikinimas dėl žmogaus ūkinės veiklos.

Šiuo metu atlantinis eršketas yra įrašytas į Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos ir Lietuvos Raudonąsias knygas.

Atlantinio eršketo, kaip rūšies, identifikavimo (DNR analizės) naujausi tyrimai davė netikėtų rezultatų – amerikinis atlantinis eršketas praktiškai yra identiškas atlantinio eršketo Baltijos jūros porūšiui. Mokslininkai padarė išvadą, kad maždaug prieš 800 –1200 metų amerikinis atlantinis eršketas atplaukė į Baltijos jūrą ir išstūmė čia gyvenusį europinį (Baltijos) atlantinį eršketą. Vėliau dėl jau minėtų priežasčių jis išnykęs. Šis faktas atveria naujas Atlantinio eršketo Baltijos porūšio atkūrimo galimybes, nes atlantinio eršketo populiacijos šiaurės Amerikos upėse yra pakankamai skaitlingos ir joms išsaugoti jau seniai yra skiriamas didelis dėmesys.

Tuo pagrindu prasidėjo intensyvūs Baltijos aštriašnipio eršketo reintrodukcijos darbai ir moksliniai tyrimai, ypač Lenkijoje ir Vokietijoje. Lenkijos mokslininkai ir žuvininkai į kelias savo upes nuo 2006 metų jau išleido 62 tūkstančius paaugintų aštriašnipių eršketų jauniklių ir vykdo jų monitoringą.

Atsižvelgiant į 2007 metų Helsinkio komisijos (HELKOM) rekomendacijas, pastaruoju metu tarptautiniuose pasitarimuose ir konferencijose dažna erškėtinių žuvų išteklių atkūrimo tema. Išreikštas siūlymas ir Lietuvos ichtiologams, mokslininkams, aplinkos apsaugos specialistams, atsižvelgiant į aštriašnipio eršketo teisinį statusą, spręsti šios žuvų rūšies reintrodukcijos klausimą. Šiuo metu aštriašnipis eršketas, kaip ir atlantinis (Baltijos)eršketas yra įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą.

Remiantis Lenkijos Stanislavo Sakovičiaus vardo vidaus vandenų žuvininkystės instituto Olštyne patirtimi, minėtus aštriašnipio eršketo paauginimo ir reprodukcinės bandos formavimo praktinius darbus numato vykdyti Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kartu su Gamtos tyrimu centru. Šiuo tikslu yra pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lenkijos Stanislavo Sakovičiaus vardo vidaus vandenų žuvininkystės instituto. Aštriašnipio eršketo migracijos tyrimų tikslu 2011 metų liepos 7 dieną į Neries ir Šventosios upes bus išleista 30 vienetų vidiniais ir išoriniais žymekliais žymėtų aštriašnipio eršketo jauniklių, o artimiausiu laiku reintrodukcijos tikslu Žuvininkystės tarnybos Simno ir Rusnės poskyriuose numatoma pradėti aštriašnipio eršketo jauniklių paauginimo ir reprodukcinės bandos formavimo darbus.

Baltijos aštriašnipio eršketo reintrodukcija ( siekimas vėl įveisti ir išplatinti ) yra ilgalaikis, kruopštumo ir nemažų darbo sąnaudų reikalaujantis darbas, todėl jam būtina valstybės ir tarptautinė parama..

Share iconDalintis