Žuvininkystės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Į Neries upę šiandien išleisti du tūkstančiai ūsorių

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos jau keletą metų iš eilės deda didžiules pastangas, kad Lietuvos upėse būtų atkurti ūsorių ištekliai. Pastaruoju metu šių žuvų gausumas dalyje šalies upių yra sumažėjęs, todėl reikalingas jų papildymas.

Vakar, 2021 m. birželio 10 d., 2 tūkstančiai ūsorių metinukų buvo paleisti į Neries upę Vilniuje. Žuvų paleidimo renginyje dalyvavo LR žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos direktorius Tomas Kazlauskas ir daugiausiai prie dirbtinio ūsorių veisimo darbų prisidėję Žuvininkystės tarnybos Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus specialistai.

Renginį savo žingeidžiais klausimais, nuoširdžiu noru savo mažomis rankytėmis prisidėti prie ūsorių išteklių atkūrimo šalies vandenyse papuošė Vilniaus vaikų lopšelio-darželio „Liepsnelė“ auklėtiniai. Mažiesiems gamtos mylėtojams ši pažintis su ūsoriais buvo pirmoji.

„Džiugu, kad galime prisidėti prie upių praturtinimo šiomis retomis žuvimis. Tai, ko dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepadaro gamta, padaro žmonės – turėdami žinių, resursų ir užsispyrimo tikslui siekti, jie sukuria mažą stebuklą. Įžuvinimo procedūra ypač patiko joje dalyvavusiems mažiesiems – tikiu, kad jiems suaugus ir paėmus meškerę į rankas ūsorių Lietuvos upėse bus jau kur kas daugiau. Esame tam, kad prie to prisidėtume“, – teigė žemės ūkio ministras K. Navickas.

Ūsoriai savo kelią pradėjo Žuvininkystės tarnybos Rytų regiono žuvivaisos skyriuje, specialioje uždaroje vandens apytakinėje sistemoje. Tačiau procesas iki sėkmingo ūsorių išveisimo Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus specialistams nebuvo lengvas.

Betoniniuose tvenkiniuose laikomų žuvų neršto laikas labai priklausė nuo lauko temperatūros sąlygų, kurių kontroliuoti neįmanoma, todėl pavasarį, staigiai pakilus temperatūrai, ikrai perbręsdavo ir tapdavo nebetinkami žuvų veisimui.

„Nepaisant to, Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus specialistai nenuleido rankų ir suformavo kokybišką ūsorių reproduktorių bandą. Kad įgytų būtinų ūsorių veisimo žinių ir perimtų gerąją patirtį, tarnybos darbuotojai ne kartą vyko stažuotis į specializuotus ūkius Lenkijoje. 2019 m. tarnybos specialistai sėkmingai atliko dirbtinį ūsorių veisimą, gavo pirmąsias gyvybingas ūsorių lervutes ir sėkmingai pradėjo įžuvinti vandens telkinius. Džiaugiamės, kad pastangos ir įgytos žinios leido pasiekti norimų rezultatų, o Neryje nuo šiol plaukios  kur kas daugiau šių retų žuvų“, – sakė Žuvininkystės tarnybos direktorius Tomas Kazlauskas.

Išsiritusios ūsorių lervutės sėkmingai buvo paaugintos ir 2019 m. spalį 4 tūkst. šiųmetukų pirmą kartą buvo išleista į Neries upę. Vidutinis išleistų ūsorių svoris – 2 g. Šiais metais į Šventosios upę (Ukmergės raj.) jau išleisti 2 tūkst. ūsorių metinukų.

Apie ūsorių

Ūsorius (Barbus barbus) – srovinė dugninė žuvis, anksčiau buvo gausiai sutinkama didžiosiose Lietuvos upėse: Nemune, Neryje ir kituose švaraus vandens upeliuose. Žuvies kūnas  pailgas, verpstės formos, aptakus, raumeningas. Šios žuvies akys – mažos, galva – didelė, žiotys – apatinės. Ūsoriaus šnipas – pailgas su 4 ilgais ūsais: 2 iš jų yra viršutinės lūpos galuose, kiti 2 – žiočių šonuose. Ūsoriai gyvena iki 15 metų, auga gana greitai. Dažniausiai sugaunamos 2–3 kilogramų, 40–60 cm žuvys, tačiau jos gali užaugti iki 90 cm ilgio ir iki 12 kg svorio.

 

Share iconDalintis