{menu_grou
p}

 

SUSISIEKITE SU MUMIS

J. Lelevelio g. 6,
LT-01102 Vilnius

Įmonės kodas 188752740,
PVM mokėtojo kodas
LT100001121512

Tel.    (8 5) 239 1175
Faks.  (8 5) 239 1176

 

 

       
       




Logotipas
2017-05-11  Viščiukus skaičiuoja rudenį, o žuvis – pavasarį
2017-05-11 Viščiukus skaičiuoja rudenį, o žuvis – pavasarį

 

Vienas iš svarbiausių Baltijos jūros regionui – kasmetinis Baltijos jūros žuvų išteklių dydžio nustatymo darbo grupės (angl. WGBFAS) susirinkimas – šiemet vyko balandžio 19–26 dienomis ICES būstinėje Kopenhagoje (Danija). Šio susirinkimo metu nustatomas 10-ies Baltijos jūros verslinių žuvų (kvotuojamų ir nekvotuojamų) rūšių bei 18-os išteklių valdymo vienetų dydis ir parengiamos rekomendacijos dėl išteklių valdymo. Susirinkime dalyvauja išteklių koordinatoriai ir visų versline žvejyba užsiimančių šalių, kurios renka duomenis apie žuvų išteklius Baltijos jūroje, atstovai. Šiemet į susirinkimą vyko Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vyriausiasis specialistas Romas Statkus, kurio užduotis buvo atlikti tam tikrų išteklių auditą ir užtikrinti, kad Lietuvos pateikiami duomenys būtų tinkami Baltijos jūros žuvų ištekliams skaičiuoti. Be to, R. Statkus buvo įpareigotas parengti medžiagą grupės ataskaitai apie Lietuvos žvejybos Baltijos jūroje 2016 m. veiklos rezultatus ir pateikti pastabas dėl rekomendacijų. Šio susirinkimo darbo eigą bei rezultatus atidžiai seka bei vertina Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (angl. ICES) administracijos ir Europos Komisijos atstovai. Žemiau pateikiami Lietuvai aktualūs žuvų išteklių panaudojimo analizės rezultatai bei išteklių valdymo sprendimai.

 

Vakarinės Baltijos jūros dalies menkių (ICES 22–24) ištekliai nuo 2008 m. yra žemiau saugios ribos. Pagal mokslinius tyrimus apie 10–15 proc. 24-ame parajonyje sugaunamų menkių sudaro rytinės Baltijos jūros menkių ištekliai. Dėl šios priežasties šių menkių išteklių dydžio nustatymas yra nepatikimas. Rekomendacijose siūloma iš bendro leistino sugauti vakarinėje Baltijos jūros dalyje menkių kiekio išskirti atskirą dalį rytinėje Baltijos jūros dalyje sugaunamoms menkėms, nes tai leistų apsaugoti vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklius nuo pergaudymo. Iš viso 2016 metais buvo išgaudyta 6 233 t menkių vakarinėje Baltijos jūros dalyje. 2018 metais rekomenduojama sugauti ne daugiau kaip 3 541 t šių žuvų.

 

Rytinėje Baltijos jūros dalyje (ICES 25–32) 2016 m. visos Baltijos šalys išgaudė 32 933 t rytinės Baltijos jūros dalies menkių, t. y. apie 80 proc. nuo viso leistino sugauti šių žuvų kiekio (41 143 t), iš kurių Lietuvos žvejai sugavo 69 proc. nuo jai skirtos 2 315 t kvotos. Pagal sugaunamų menkių dydį žvejybos laimikiuose 45 proc. sudarė 38–44 cm, 21 proc. – 35–37 cm ir 15 proc. – 30–34 cm ilgio individai. Dėl pasikeitusios amžiaus struktūros, augimo parametrų ir natūralaus mirtingumo išteklių dydžio skaičiavimams buvo naudojami duomenys ne iš verslinės žvejybos duomenų, o iš mokslinių tyrimų rezultatų. Susiklosčius tokiai situacijai taikomas atsargaus požiūrio principas ir 2018 metais rekomenduojama sugauti ne daugiau kaip 26 071 t menkių visoje Baltijos jūroje.

 

Šprotai (ICES 22–32). Šie ištekliai yra bendri visai Baltijos jūrai ir jų būklė yra gera. 2016 m. Baltijos jūroje sugauta 246 500 t šprotų, iš kurių Lietuvos žvejai sugavo apie 11 600 t. 2018 metais rekomenduojama sugauti ne daugiau kaip 291 700 t šprotų. Tai reiškia, kad Lietuvai skirta kvota nebus  mažesnė nei 2017 m.

 

Strimelės (ICES 25–29 ir 32). Centrinės Baltijos strimelių išteklių būklė yra gera, o biomasė kasmet auga. 2016 m. Baltijos jūroje sugauta 192 056 t strimelių, iš kurių Lietuvos žvejai sugavo 5 184 t. 2018 metais rekomenduojama Baltijos jūroje sugauti ne daugiau kaip 267 745 t strimelių.

 

Upinės plekšnės ICES (26–28). Šios plekšniažuvės, priklausančios rytinio Gotlando ir Gdansko įdubos išteklių grupei, nėra kvotuojamos. Lietuvos žvejai praktiškai visas plekšnes sugauna ir iškrauna Lietuvos teritorijoje (2016 metais buvo sugauta 295 t). Baltijos jūroje iš viso sužvejota 4 252 t upinių plekšnių. Bendra šių žuvų biomasė mažėja nuo 2014 m., todėl laikantis atsargumo principo 2018 m. rekomenduojama sužvejoti ne daugiau kaip 2 022 t šių žuvų.

 

Otai (ICES 22–32). Otai taip pat nėra kvotuojama žuvų rūšis, o ištekliai yra bendri visai Baltijos jūrai. Išteklių būklė yra stabili nuo 2007 metų, nors žvejybos laimikis nuolat viršija rekomenduojamą sugauti šių žuvų kiekį. 2016 m. visos Baltijos regiono šalys sugavo 252 t otų (rekomenduota – 194 t), iš kurių 7 t sužvejojo Lietuvos žvejai. 2018 m. rekomenduojama sugauti ne daugiau kaip 233 t šių žuvų.

 

Taigi preliminarūs žuvų skaičiavimai atlikti ir parengtos atitinkamos rekomendacijos. Galutiniai sprendimai dėl išteklių valdymo ir panaudojimo bus priimami ES žemės ūkio ir Žuvininkystės tarybos posėdžio metu.

 

 

 

 
Atgal   Spausdinti  

© ŽUVININKYSTĖS TARNYBA. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas, Naudojama Smart Web sistema.