{menu_grou
p}

 

SUSISIEKITE SU MUMIS

J. Lelevelio g. 6,
LT-01102 Vilnius

Įmonės kodas 188752740,
PVM mokėtojo kodas
LT100001121512

Tel.    (8 5) 239 1175
Faks.  (8 5) 239 1176

 

 

       
       




Logotipas
2017-05-23  Žuvų ligų ir vandens tyrimų poskyrio pamokėlė žuvų augintojams PARAZITŲ SUKELIAMOS ŽUVŲ LIGOS. CHILODONELIOZĖ
2017-05-23 Žuvų ligų ir vandens tyrimų poskyrio pamokėlė žuvų augintojams PARAZITŲ SUKELIAMOS ŽUVŲ LIGOS. CHILODONELIOZĖ

 

Mūsų respublikos sąlygomis žuvys gali apsikrėsti tokia pavojinga liga, kaip chilodoneliozė (chilodonellosis).

Sukėlėjai. Šios ligos sukėlėjai yra Chilodonella cyprini ir Chilodonella hexasticha pirmuonys. Jų kūnas yra širdies formos, suplotas, pilvo pusėje apaugęs blakstienėlėmis, kūno viduryje yra ovalios arba apvalios formos branduolys. Šie ektoparazitai dauginasi dalijimosi būdu, intensyviausiai, kai vandens temperatūra 4–8 °C. Esant nepalankioms sąlygoms, sudaro cistas, kurios gali ilgai gyventi vandenyje arba dumble.

Žuvų apsikrėtimo šaltinis yra tiek cistos, tiek ir patys parazitai, kurie į tvenkinius patenka su apsikrėtusiomis žuvimis, su laukinėmis (smulkiomis) bei su vandeniu. Liga pasireiškia sausio–kovo mėnesiais. Chilodoneliozės vystymasis priklauso nuo žuvies kūno fiziologinės būsenos ir įmitimo. Ja serga beveik visos gėlavandenės žuvys (karpiai, augalėdės žuvys, upėtakiai ir kt.). Pažymėtina, kad liga dažniau plinta tuose tvenkiniuose, į kuriuos suleidžiama daug žuvų arba suleidžiamos smulkios ir liesos žuvys. 

Patogenezė ir klinikiniai simptomai. Chilodoneliozės sukėlėjai parazituoja ant žuvų žiaunų, odos, pelekų erzindami žuvų odos, žiaunų audinius, dėl ko labai padidėja odos ir žiaunų gleivėtumas. Gleivės būna mėlynai pilkos spalvos. Sergančios žuvys pradeda judėti, plaukia prie ekečių. Vėliau žuvys nusilpsta, silpnai reaguoja į išorinius dirgiklius ir net žūva. Dažnai nuo chilodoneliozės žūva daug jaunų karpiukų.

Diagnozavimas. Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais simptomais ir mikroskopuojant radus ligos sukėlėjų.

Gydymas. Žiemojimo tvenkiniuose, kur daug žuvų serga chilodonelioze, taikomos ilgo veikimo (1–2 parų) 0,1–0,2 procentų valgomosios druskos vonios. Jeigu vandens temperatūra žemesnė kaip 1°C, druskos vonių žuvims taikyti negalima. Pavasarį atšilus orams, galima išgaudyti sergančias žuvis ir jas 5 minutes palaikyti 5 procentų valgomosios druskos voniose. Po to žuvys laikomos tekančiame vandenyje ir perkeliamos į naujai paruoštus tvenkinius. Žiemojimo tvenkinius, kuriuose žuvys susirgo chilodonelioze, po žuvų išgaudymo reikia gerai išvalyti nuo dumblo pertekliaus ir dezinfekuoti negesintomis kalkėmis (2,5–3,0 t/ha) arba chlorkalkėmis (0,3–0,5 t/ha). Tvenkinių dezinfekcija atliekama ne žemesnėje kaip 10°C oro temperatūroje. Žvejybos įrankius ir kt. po kiekvieno sergančių žuvų gaudymo reikia nukenksminti 10–20 procentų negesintų kalkių tirpalu arba kitu dezinfekantu (pagal instrukciją).

Profilaktika. Profilaktiškai labai svarbu žuvų žiemojimo tvenkinių vandens tiekimo sistemose įrengti filtrus arba metalinius tinklelius, kad iš vandens tiekimo šaltinių į žuvų tvenkinius nepatektų įvairios laukinės (smulkios) žuvys (žuvų ligų nešiotojos). Prieš suleidžiant į žiemojimo tvenkinius, karpiai maudomi profilaktinėse voniose. Šios priemonės neleidžia sukėlėjams patekti į žuvų žiemojimo tvenkinius.  Laikant žuvis žiemojimo tvenkiniuose reikia, kad visos sąlygos (vandens pratekamumas, temperatūra, vandens deguonies režimas ir kt.) būtų kuo artimesnės biologiniams laikomų tvenkiniuose žuvų poreikiams. Nepatariama į žiemojimo tvenkinius leisti kartu įvairaus amžiaus žuvų. Po žuvų išgaudymo iš žiemojimo tvenkinių turi būti išleistas vanduo, tada reikia gerai išvalyti ir dezinfekuoti negesintomis kalkėmis arba chlorkalkėmis ir palikti vasarą be vandens. Žuvų maudymo ir tvenkinių dezinfekcijos darbai atliekami panašiai kaip ir ligos atveju. Žiemojimo tvenkinių negalima naudoti žuvims perlaikyti ir kitiems tikslams. 

 

 

 
Atgal   Spausdinti  

© ŽUVININKYSTĖS TARNYBA. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas, Naudojama Smart Web sistema.