Pradinis Svetainės medis Susisiekite Facebook Versija neįgaliesiems Ikona Prisijungti
Vytis

Žuvininkystės tarnyba

Prie Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos

Logotipas
2014-11-12  Grynas.lt „Į upes prileis žuvų, kurias gaudyti draudžiama“
2014-11-12 Grynas.lt „Į upes prileis žuvų, kurias gaudyti draudžiama“

Lietuvoje jau ketvirtus metus į upes paleidžiama aštriašnipių eršketų. Taip bandoma atkurti išnykusią jų populiaciją. Tačiau iki šiol šios žuvys buvo auginamos iš atsivežtų ikrų. Dabar iš jų ketinama išauginti keliasdešimt reproduktorių, kurie tiektų ikrus ir eršketus būtų galima veisti Lietuvoje. Žuvivaisos specialistai pabrėžia, jog tai svarbus darbas – natūraliai eršketai veisiasi tik vienoje pasaulio vietoje.

Ikrus išgaus Lietuvoje

Kaip GRYNAS.lt teigė Lietuvos žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyrio vedėjas Stasys Aleksandravičius, to prireikė, kadangi pasaulyje šių žuvų nuolat mažėja. Tad labai tikėtina, jog ateis diena, kuomet iš viso nepavyks gauti ikrų, iš kurių išauginamos mažos žuvytės, vėliau paleidžiamos į mūsų upes.

„Parsivežėme 600 gramų ikrų, iš kurių auginami reproduktoriai. Mano žiniomis, šios žuvys natūralioje aplinkoje veisiasi tik Kanadoje, švento Lauryno upėje. Į ją aštriašnipiai eršketai atplaukia neršti. Pasaulyje kitos tokios vietos nežinau“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, maždaug per 10 metų planuojama išauginti 40 reproduktorių, iš kurių reguliariai būtų galima gauti ikrų. Ir čia pat S. Aleksandravičius pridėjo, kad natūralioje aplinkoje šios žuvys subręstų žymiai lėčiau – per 15-16 metų.

Žuvivaisos specialistas aiškino, kad aštriašnipiai eršketai išnyko ne tik Lietuvoje, bet kitose valstybėse. Todėl dabar nemažai investuojama, kad jų populiacija būtų atstatyta. „Padėtis labai bloga. Lietuvoje šios žuvies praktiškai nėra. Jos sunaikintos prieš 50 – 60 metų. Šių žuvų taip pat nėra kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje. Todėl jau ketvirtus metus jų populiacija atkuriama. Ir mums visai neblogai sekasi“, - kalbėjo poskyrio vedėjas.

Paskutinis eršketas pagautas 1956 metais

Jo teigimu, aštriašnipiai eršketai paleidžiami Neryje ir Šventojoje. Iš ten jie migruoja į Kuršių marias, o iš jų – į Baltijos jūrą. Ir atgal į šias upes jie grįš jau pilnai subrendę po 14-15 metų. Kad būtų nustatyti šių žuvų migracijos keliai, jie specialiai pažymimi. Rudenį į upes paleidžiami arštiašnipiai eršketai sveria 3-5 gramus. O visiškai suaugusios žuvys sveria iki 300 kilogramų.

Pasidomėjus, kodėl šios žuvys išnyko, A. Aleksandravičius įvardijo konkrečią priežastį – pergaudymas. „Ši žuvis skani, todėl ji buvo intensyviai gaudoma. Jų apskritai nebuvo labai daug. Kontrolė buvo silpna ir eršketai buvo išgaudyti. Lietuvoje 1956 metais buvo sugautas paskutinis eršketas. Ši žuvis nėra plėšri ir žmonių ji nebijo. Reikia pabrėžti, kad ji išnyko tikrai ne dėl gamtos“, - tikino S. Aleksandravičius.

Tačiau čia pat jis pagyrė žvejus, kad jie padeda atstatyti eršketų populiaciją: „Galiu pasakyti, kad žvejai yra šaunuoliai. Kai kurie pagavę paskambina ir pasako žuvies numerį. Jie paklausia: ar čia jūsų žuvis? Ir jie paleidžia šią žuvį. Mažų eršketų tikrai nereikia gaudyti, nes ten tik kremzlė ir skūra,“ - pabrėžė žuvivaisos specialistas.

Šios karališkos žuvies populiacijos atstatymu rūpinasi ne tik Lietuva. Baltijos jūroje ir į ją įtekančiose upėse išnykusios žuvies, kuri įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, išteklius pradėjo atkūrinėti ir kitos prie Baltijos jūros esančios valstybės. Tam parengta bendra Lenkijos, Vokietijos, Lietuvos bei kitų šalių programa, kuri turi būti įgyvendinta iki 2020 metų.

Visgi eršketai Lenkijoje pradėti veisti žymiai anksčiau nei mūsų šalyje. Lenkų žuvininkai daugiau nei prieš dešimtmetį atsivežė pirmuosius eršketus, iš kurių yra paimami ikrai.

Skaičiuojama, kad Lietuvos upes iš viso paleista maždaug 800 tūkst. eršketų.

 

Informacija iš naujienų portalo http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/i-upes-prileis-zuvu-kurias-gaudyti-draudziama.d?id=66353534  

 

 
Atgal   Spausdinti